2013 m. liepa 28 d., sekmadienis

Apie vaikiško kambario ypatumus

Interjero apipavidalinimas tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti lengvu ir nesudėtingu užsiėmimu, tačiau norint sukurti ergonomišką, saugią ir jaukią aplinką reikia išmanyti begales dalykų. Vieni baldai tinka suaugusiųjų kambariui, o visai kiti – vaikams. Vis labiau populiarėja idėja vaikų poilsio ir žaidimų erdvei paskirti patį geriausią namo ar buto kambarį, nes saulėtoje, šviesioje patalpoje geriau vystosi mažylio regėjimas, judėjimas ir net emocinė pusiausvyra. Pasibaigus dažų ir spalvų deficito laikotarpiui vaikų baldai, žaislai ir net sienos tapo jaukios, spalvotos ir žaismingos. Pasirodo, kad šviesūs ir spalvoti vaizdai lavina mažylių fantaziją, todėl drąsiai nuspalvinkite savo vaikų kambario sienas linksmais mėgiamų animacinių filmukų personažais, besišypsančiais meškučiais, o gal net garvežiais ar lėktuvais. Visos mamos žino ko nori jų mažyliai, tačiau vaikų kambario interjero sprendimus geriau patikėti patyrusiems specialistams, kurie palengvins ne tik tėvelių rūpesčius, bet ir suteiks saugesnį gyvenimą mažiesiems.
Tačiau jei visgi planuojate patys rekonstruoti ir įrengti vaiko kambarį, Jums pravers keletas patarimų. Pirmiausia, venkite aštrių baldų kampų. Užsakinėkite tik tokius baldus, kurie neturi stačių kampų ir atsitrenkus į juos bus mažesnė rizika smarkiai susižaloti. Atminkite, kad vaikų baldai neturi būti aukšti, tamsūs ar sunkiai pasiekiami. Vaikiška lova turi būti su apsauginiais borteliais, kad miegas būtų ramus ne tik mažyliams, bet ir suaugusiems. Kambario sienos gali tapti laisva mažojo menininko išbandymų pradžia. Neleiskite piešti bet kur – geriau tam įrenkite atskirą erdvę. Piešimui paskirkite atskirą kambario sieną, kurią būtų galima nuplauti. Tam yra išrasti net specialūs dažai, kurie neskleidžia kenksmingų medžiagų ir reikalui esant jų paviršius yra lengvai nuvalomas. Vaiko kambario baldai turi būti vaikiški, nebijokite, kad greitai jie bus išaugti, atminkite, kad vaikystė yra tik kartą gyvenime, o atsiminimai iš svajonių kambario su linksmais piešiniais ir spalvotais baldais išliks visam laikui. Jei manote, kad toks kambario įrengimas kainuoja labai brangiai – paskaičiuokite kiek kainuoja gera ir kokybiška virtuvės kambario įranga ir baldai. Svarbiausi faktoriai į ką reikia atsižvelgti renkantis vaikiškus baldus, tai kambario dydis, vaiko poreikiai ir pan. Tačiau pernelyg persistengti derinant slavas ir raštų margumynus taip pat nereikėtų. Svarbu sugebėti atskirti tai kas žaisminga ir tai, kas tampa varginančiai ryšku. Dėl to patariama vengti ryškių, grynų, negesintų spalvų. Jei žavitės raudona, geriau rinkitės švelnesnius šios spalvos atspalvius. Manoma, kad švelni dobilų spalva gerina vaikų atmintį ir padeda vystytis intelektui. Varijuokite žaismingomis detalėmis. Spalvota ir ryški gali būti žaislų dėžė, šviestuvas, o gal nedidelis kilimėlis prie lovos. Tačiau atminkite, kad kas per daug - tas nesveika.
Vaiko kambario interjeras svarbus ne tik jo vystymosi raidai, bet ir mąstymui, pastabumui ir kūrybiškumui ir estetiniam suvokimui. Bene pati gražiausia vaikų kambario dekoracija gali būti pačių mažylių sukurti piešiniai, tokiu būdu bus formuojamas vaiko estetinis, neprimestas grožio suvokimas.

2013 m. liepa 21 d., sekmadienis

Apie dekupažą

Dekupažo procesas, tai tam tikras metodas, kurio pagalba prie medžio yra priklijuojamas popierius taip sukuriant įvairiausius koliažus. Tokie vaikų baldai tikrai gali būti puikus sprendimas norint pagyvinti jūsų numylėtinio kambarį. Be to, pasirinkdami paveikslėlius, kuriais norite išpuošti kambarį galėsite juos sieti su jūsų vaiko pomėgiais: sportu, filmais, gyvūnais. Beje, tam tikros temos pasirinkimas yra patartinas užsiimant dekupažu, dėl to jūsų sukurti koliažai netaps chaotiški. Taigi toliau išvardinsiu pagrindinius žingsnius kaip pradėti dekupuoti.
Mediniai vaikų baldai privalo būti nuvalyti. Naudokite valiklį, nušluostykite visas dulkes ir purvą. Jei tam tikras baldas yra sudėtas ne vien iš medžio, o, pavyzdžiui, ir iš medžiagos patartina tą paviršių uždengti plastikine plėvele iki kol visas procesas bus baigtas.
Nudažykite medinius paviršius. Fono spalvą pasirinkite šviesesnę, taip jinai galės matytis iš po užklijuoto paveikslėlio ir atrodys natūraliau. Be to, paveikslėlių metu padarytos klaidos ne taip aiškiai kris į akis. Norėdami pasendinti baldus galite nudažytą paviršių dar kartą nutepti tamsesnės spalvos dažais ir tada ant šių užtepti specialaus lako, kuris sutraukia dažus. Šiuo būdu viršutinis sluoksnis suskilinės ir iš apačios pasirodys šviesios spalvos, o baldai įgaus senumo atspalvį.
Po to iškarpykite paveikslėlius, kuriuos norėsite klijuoti ant baldų. Paveikslėlius galite išsirinkti iš knygų, žurnalų, servetėlių, komiksų. Ant baldų šiek tiek natūraliau atrodo plonesnio popieriaus karpiniai. Iškirptus piešinėlius pasidėkite ant paviršių. Sugalvokite kaip turėtų atrodyti jūsų kompozicija.
Priklijuokite paveikslėlius. Labai svarbu, kad pasirinktuose klijuose būtų polivinilo acetato. Klijuokite atsargiai, su pirštu išlyginkite susidariusias raukšles. Nepadauginkite klijų, nes šie gali suformuoti įplyšimus. Po visko, palikite paviršių kelioms valandoms, kad šis išdžiūtų.
Galiausiai paviršius nulakuokite, taip užtvirtinsite paveikslėlius. Tik nepadauginkite lako, visą paviršių denkite tolygiai. Užtepę pirmą sluoksnį palaukite kol šis išdžius. Po to šią procedūrą pakartokite dar porą kartų, kol nebesimatys paveikslėlių iškilimo.
Pagaliau jūsų vaikų baldai atnaujinti ir ne šiaip atnaujinti, o dekupuoti. Taigi naudojant šį metodą ne tik galite sutaupyti, tačiau ir papuošti savo vaiko kambarį pagal jo pomėgius.

2013 m. liepa 7 d., sekmadienis

Apie italų dizainerius ir ne tik

Italų dizainas pasižymėjo intelektualiu išradingumu, pagrįstu mokslinėmis, technologinėmis naujovėmis, nuolatiniu ieškojimu. Vieno ryškiausių vyresniosios kartos italų dizainerių Bruno Munari teorinė veikla buvo reikšminga pokariu besiformuojančiam italų ieškojimų dizainui. Kūrybinį kelią jis pradėjo nuo skulptūros, tapybos, domėjosi futurizmu, dalyvavo futuristų rengiamose parodose. Futuristų skelbiamos avangardinės idėjos - ekspresija, judėjimas paskatino eksperimentuoti. Ketvirtajame dešimtmetyje Munari pradėjo domėtis kinetinio meno galimybėmis panaudojant spalvas, eksperimentavo su persišviečiančiomis medžiagomis, sukūrė pirmuosius kinetinio meno objektus. kūrė netradicinius dizaino objektus - šviestuvus, galinčius subyrėti, dirbo su plastikais. Jis nuolatos eksperimentavo, kūrė kinetinius objektus, stengėsi peržengti ribas, skiriančias techniškąjį ir meno pasaulį. Per du pokario dešimtmečius atsiskleidė nemažai įdomių, radikaliai italų dizainą pakeitusių kūrėjų, kurių galvose virė naujos idėjos kuomet net spintos tapo avangardinio meno objektu.
Septintajame dešimtmetyje Italijoje paaštrėjus politinei situacijai, sustiprėjus studentų protestams, jauniesiems dizaineriams atrodė, kad gražus dizainas ir jaukūs minkšti baldai neatitinka pasikeitusios gyvenamosios socialinės aplinkos, iškilusių politinių, ekologinių problemų. Jaunieji dizaineriai, veikiami populiariosios kultūros ir susidariusios naujos socialinės aplinkos, iš plastiko ima kurti netradicinius baldus. Jų kuriami minkšti baldai lengvai transformuojami, keičiami, dažniausiai net pripučiami. Taip išreiškiamos ne tik dizainerių, bet ir jaunosios kartos protesto nuotaikos, vyravusios septintojo dešimtmečio Europoje.
Sunku italų dizaine aptikti kitą tokią talentingą asmenybę, kaip Joe Colombo, kupiną futuristinių ateities būsto erdvės planavimo novatoriškų idėjų. Per trumpą savo kūrybos laikotarpį jis sukūrė tiek daug laiką pralenkiančių darbų, kurie ir šiandien stebina. Colombo studijavo tapybą, dalyvavo parodose, daug eksperimentavo. Vėliau visą dėmesį skyrė dizainui, ypač domėjosi kosmosu, kurį žmogus rengėsi užkariauti. Kaip visi to meto dizaineriai, jis daug dėmesio skyrė architektūros, interjero erdvės sprendimui, analizavo naujos gyvenamosios aplinkos peizažą. Colombo interjero sprendimai asocijavosi su erdvėlaiviais, kurie radikaliai pakeitė gyvenamosios erdvės sampratą. Kurdamas ateities interjerą dizaineris pažvelgė į jį kaip į dinamišką procesą, vykstantį laike ir erdvėje. Jo samprotavimai primena konstruktyvistų idėjas, tik nauju civilizacijos raidos lygmeniu. Septintajame dešimtmetyje Colombo gyvenamąją erdvę nukėlė į XXI amžių, pasitelkęs naująsias technologijas, sukūrė erdvės planavimo principus, kuriuos taikė kurdamas kompaktišką gyvenamąją aplinką, pirmenybę teikė sintetinėms medžiagoms.
Septintajame dešimtmetyje italai tapo radikalaus dizaino lyderiais ir pakeitę Europos dizainą. Italijos menininkai perėjo prie naujų medžiagų, iš plastiko buvo gaminami įvairūs baldai.
XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje sugrįžtama prie praeities futuristinių idėjų, spalvingų sprendimų. Italų dizainerių kūryboje ryškėja ir minimalizmo tendencijos, aktualios bioninės formos, kurios pastebimos ne tik pasaulio jaunosios kartos, bet ir vyresniųjų dizainerių kūryboje.
Taigi Italijos indėlis į šiuolaikinį dizainą ir net kultūrą yra neabejotinas. Jaunimo tarpe iki šiol populiarūs pripučiami minkšti baldai ar vadinamieji sėdmaišiai, kurie puikuojasi net moderniuose ofisuose.

2013 m. birželis 30 d., sekmadienis

Garsiausi itališki prekiniai ženklai

Šiais laikais ieškodami interjero detalių savo namams ypatingą dėmesį kreipiame į saulėtosios Italijos dizainerius ir jų darbus. Nuo seno itališki baldai buvo kokybės ir gero skonio garantas, o kaip yra šiandien? Ar išlaikytos senosios tradicijos ir kokybė? Ar tebėra nostalgiją menančių, tačiau naujumu kvėpuojančių dizaino firmų?
Viena ryškiausių Italijos firmų, išsiskirianti ir šiandien savo pažangiomis gamybinėmis ir socialinėmis programomis, - tai Olivetti. Pokario metais ji daug dėmesio skyrė elektronikai, pradėjo gaminti elektroninius kompiuterius, rašomąsias mašinėles. 1959 metais pagamino pirmąjį kompiuterį.
Olivetti firmos programoje nuo pat įkūrimo pradžios svarbų vaidmenį vaidino socialiniai aspektai, architektūra, gamybiniai pastatai. Septintajame dešimtmetyje įkūrusi gamybines atstovybes, fabrikus, parduotuves, daugelyje pasaulio šalių firma užmezgė glaudžius kontaktus su žymiais pasaulio architektais. Tokijuje Olivetti pastatus suprojektavo japonų architektas Kenzo Tange, Amerikoje, Pensilvanijoje, fabrikas buvo pastatytas pagal Louisso Kahno projektą. Olivetti mokymo centrą Didžiojoje Britanijoje projektavo Jamesas Stirlingas, XX amžiaus pabaigoje firma pradėjo bendradarbiauti su pasauliniais telekomunikacijų operatoriais. Pastaraisiais metais Olivetti dar kartą įtvirtino įkūrėjo C. Olivetti pradėtą humanistinę socialinę programą. Ivrea mieste įrengė moderniosios architektūros muziejų po atviru dangumi, kad žmonės galėtų susipažinti su unikaliais firmos sukurtais statiniais, planavimu.
Su naujomis technologijomis, plastikais ypač daug eksperimentavo M. Zanuso, studijavęs architektūrą Milano politechnikoje. 1947 metais Milane įkūrė savo studiją, toliau tęsė eksperimentus su plastikais. Zanuso baldai gaminti pritaikius originalias technologijas, išradingai panaudojus specifinę gumos (kaučiuko) rūšį, tai sudarė galimybę sukurti plastiškų formų baldus, kurie buvo eksponuoti IX Milano trienalėje. Firmos Artflex užsakymu Zanuso sukūrė fotelį Lady, kurį gaminant buvo panaudota nauja gumos rūšis. Šis fotelis buvo eksponuotas Milano trienalėje ir apdovanotas Grand Prix.
Firmoje Kartell buvo gaminami baldai pritaikius naują technologiją, kai formos pripildomos polietileno. Šia technologija buvo pagamintos Zanuso sukurtos kėdutės ir kiti vaikų baldai. Nauja technologija leido vienu liejimu pagaminti kėdę be detalių ir jungimų. Kartell, bendradarbiaudama su žinomais italų dizaineriais: Joe Colombo, Sergio Asti, Marco Zanuso, Anna Castelli Ferrieri, Gae Aulenti ir kitais, prisidėjo prie tolesnės italų dizaino raidos. Individualių ieškojimų, eksperimentų dizainas sutapo su 1960-1970 metų ekonominiu Italijos pakilimu ir atėjusia jaunųjų dizainerių karta. Pokario italų dizainas susiklostė kaip savita avangardinio dizaino kryptis. Tai nulėmė silpna techninė gamybinė bazė, nes nebuvo galimybių dizaineriams įgyvendinti novatoriškų kūrybinių sumanymų. Italijos dizaino pradininkai baigę architektūros studijas Milano politechnikoje, buvo gerai teoriškai pasirengę. Tai lėmė jų, kaip individualių kūrėjų, braižą.
Italų radikalųjį dizainą imta vadinti ieškojimų dizainu, kuris atsiskleidė dizainerių studijose. Konceptualiai plėtotis italų dizainą pastūmėjo neorealizmo tendencijos, domėjimasis kultūros, socialiniais aspektais, noras aprėpti problemas, peržengiančias dizaino ribas. Italų dizainerių kūryba kupina ironijos, žaidimo, provokuojančių emocijų, drąsių eksperimentų. Šeštajame dešimtmetyje iš Amerikos ir Didžiosios Britanijos pradėjusi plisti masinė vartotojiška kultūra Italijoje transformavosi, įgavo naują populiaraus meno formą, kuri dizainui suteikė konceptualią prasmę.

2013 m. birželis 16 d., sekmadienis

Pagaminta Italijoje

Amžinasis posakis byloja, kad visi keliai veda į Romą. Italija viena labiausiai turistų lankomų šalių. Kiekvienais metais milijonai žmonių vaikštinėja istorinėmis gatvelėmis ir žavisi nepakartojamais vaizdais, kultūra ir net maistu. Tačiau šį kartą į Italiją pažvelkime kitu kampu. Panagrinėkime šios šalies pramonę ir jos vystymąsi. Juk visi šie procesai atvedė Italiją iki to, kuo šiandien didžiuojasi kiekvienas ten apsilankęs ar gyvenantis. Iki šiol visų vertinami odiniai ir minkšti baldai, vardinės dizainerių suknelės ar batai. Didžiausi lūžiai pramonės istorijoje įvyko per visą pasaulį sukrėtusius Pasaulinius karus. Tačiau kas ir kaip vyko karams praūžus?
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Italijos pramonė buvo visiškai sugriauta, nebuvo net prieškario lygio. Žlugus B. Mussolini fašistinei diktatūrai, prasidėjo visuotinis tautinis, ekonominis, kultūrinis ir meninis atgimimas. Įsitvirtinti pokario rinkoje ir užimti reikšmingą vietą šalia kitų industrinių šalių buvo nelengvas uždavinys. Tačiau per palyginti trumpą pokario rekonstrukcijos laikotarpį italai sugebėjo atkurti pramonę ir išplėtoti eksportą. Atstatomajam darbui pirmiausia buvo pasitelkti dizaineriai, panašiai kaip Amerikoje didžiosios ekonominės krizės metais. Kitas faktorius, leidęs Italijai užimti tvirtas pozicijas tarptautinėje rinkoje, tai perėjimas prie naujų medžiagų ir technologijų gamyboje. Net spintos išsiskyrė savo subtilumu! Italijos eksportas šeštajame dešimtmetyje pralenkė Didžiąją Britaniją, Prancūziją ir Vakarų Vokietiją, tik Japonija išliko lyderės pozicijoje.
Drabužių dizainas, kaip ir kitos dizaino šakos, išaugo iš įvairių amatų ir smulkaus verslo. Trys broliai Cerruti XIX amžiaus pabaigoje pradėjo tekstilės verslą ir gamino geros kokybės vilnonius audinius. Cerruti pavardė šiandien asocijuojasi su žymiu vyrų drabužių dizaineriu Nino Cerruti .Visame pasaulyje žinomų prestižinių odos aksesuarų Gucci pradžia buvo Guccio Gucci įkurta balnų krautuvėlė, kuri vėliau pradėjo gaminti raiteliams krepšius ir populiarius mokasinų tipo batus.
Italijos drabužių dizainas ir prekyba su ženklu Made in Italy prasidėjo pokario rekonstrukcijos metais. 1952 metais Florencijoje savo kolekcijas pademonstravo drabužių dizaino pradininkai Emilio Pucci, Roberto Capucci ir šiandien žinomi aukštosios mados atstovai Garavani Valentino, Giorgio Armani bei kiti. Italija pokario metais tapo viena iš drabužių dizaino lyderių, žymiausių drabužių kūrėjų firminiai centrai buvo atidaryti visame pasaulyje. Rekonstrukcijos laikotarpiu Milanas tapo ne tik dizaino, bet ir pasaulio madų sostine. Šių pozicijų jis neapleidžia iki šiol.
Italai norėjo atkreipti pasaulio dėmesį į besiformuojančią naują itališkojo dizaino kryptį. 1961 metais Milane buvo įkurta institucija, kuri skatino ir rūpinosi baldų dizainu, nes Italijoje iki pokario baldų pramonė nebuvo išplėtota. Į baldų projektavimą ir jų gamybą imta žiūrėti kaip į daugelio meno šakų sintezę, ypač daug dėmesio skirta estetikai, todėl net minkšti baldai išsiskyrė savo elegancija.. Socialinės kultūros siekis buvo kurti estetišką naują gyvenamąją aplinką su masinės gamybos daiktais.

2013 m. birželis 2 d., sekmadienis

Japonija - tekančios saulės šalis

Japonijoje nuo seno gyvuoja materialinės ir dvasinės estetinės kultūros sintezė. Japonai save suvokia kaip visumos dalį, harmoningas santykis su gamta, jautrumas jos pokyčiams išugdė subtilų skonį, atsakomybę prisiliečiant prie aplinkos, įsiterpiant į ją. Tradicinei estetikai būdingas minimalizmas išlieka kaip vienas svarbių šiuolaikinio dizaino bruožų. Tai ypač atspindi japonų kurti baldai ir poilsio vietų aplinka. Žmogaus kuriama aplinka remiasi visumos supratimu - architektūra, interjeras, daiktai toje visumoje turi savo vietą. Kūryba pagrįsta gamtoje egzistuojančiais harmonijos dėsniais, formos susidarymo logika, visa, kas paprasta, natūralu, santarvėje su gamta išsiskiria santūrumo poetika. Daiktai ar baldai jeigu jie patogūs, turi savo vietą, yra gražūs. Japonai gerbia tradicines medžiagas, maksimaliai pasinaudoja jų natūraliomis ypatybėmis, stengiasi medžiagos neužgožti, paprasčiausiomis priemonėmis parodyti natūralų jos grožį. Greitai augantis bambukas Japonijoje simbolizuoja gyvenimą, besikeičiančią jo tėkmę. Bambukas japonams tradicinė statybinė, amatininkų naudojama medžiaga, net maistas. Dėl konservuojančių savybių bambuko lapai nuo seno naudojami maisto pakavimui, ir dabar į jo lapus vyniojami maisto produktai.
Kalbant apie japonų dizaino ištakas, būtina aptarti ir specifinę menų hierarchiją Tekančios saulės šalyje. Japonijoje išskirtinę vietą užima kaligrafijos menas, istoriškai susijęs su kinų rašmenimis. Kaligrafija čia glaudžiausiai siejasi su tapyba, poezija ir išplėtojama kaip aukščiausias menas. Piešiniuose, tapyboje ant šilko ir popieriaus svarbus kiekvienas lengvas teptuko brūkštelėjimas, linija, mažytis taškelis. Viskas turi emocinę prasmę, sukuria vientisą, tobulą kompoziciją. Gebėjimas keletu štrichų didelėje plokštumoje sukurti darnią kompoziciją, perteikti norimą idėją, emocinę nuotaiką - tai didelis japonų menininkų meistriškumas, sunkiai įveikiamas europiečiams. XIX amžiaus pabaigoje japonų tušu ištapyti popieriaus ritiniai, medžio raižiniai turėjo įtakos Vakarų grafikos, plakato meno atgimimui. Kaligrafija Japonijoje turėjo dieviškojo meno statusą. Ji remiasi ženklų įprasminimu, informatyvumu. Neatsitiktinai kaligrafiškų hieroglifų vaizdinės, informatyviosios prasmės, emocionaliosios ženklinės struktūros plačiai naudojamos šiuolaikinės pakuotės, reklamos, net drabužių dizaine. Visiems gerai žinomas gėlių komponavimo menas ikebana, su budizmu atėjęs iš Kinijos. Gamtos grožio, gėlių aukojimo Budai ritualas Japonijoje VII amžiaus viduryje padėjo pagrindus gėlių komponavimo - ikebanos mokyklai. Su budistų vienuoliais į Japoniją atėjo arbata, atnešusi ir išskirtinę arbatos gėrimo ceremoniją. Atsirado ne tik ritualas, arbatos indai, bet ir savita arbatos namelio architektūra su minimalistine moduline vidaus erdve, aplinka ir baldai. Kiekvienas daiktas - gėlių puokštė, lėkštėje patiektas maistas turi savo prasmę, užkoduotą tam tikrą potekstę. Maisto patiekimas, kruopštus dekoravimas ir jo išdėstymas - taip pat sudėtingas, subtilus menas, turintis senas tradicijas.
Tradicinis gyvenimo būdas, kulinarijos menas yra susijęs su baldų dizainu. Tradiciškai iškilmingomis progomis kiekvienas patiekalas, kaip tikras meno kūrinys, patiekiamas ant atskirų, nedidelių, skirtingo aukščio stalelių, kurių gali būti keletas. Staliukai po vaišių kompaktiškai sustumiami vienas po kitu ir gyvenamojoje patalpoje tampa dekoratyviniu objektu.
Japonų būste visi apyvokos daiktai, vaikų baldai yra darnios sistemos, kiekvienam daiktui savo vieta. Tradicinėje architektūroje, interjere, balduose dominuoja stačiakampis, kvadratas, akcentuojamos horizontalios, vertikalios linijos, jų santykiai.
Minimalizmas, atsiribojimas nuo nereikalingų smulkmenų leidžia japonui medituoti, kurti, fantazuoti - taip pasiekiama susiliejimo su gamta, kosmosu, nepažintomis pasaulio paslaptimis, kurios visada žmoniją skatino ieškoti.

2013 m. gegužė 26 d., sekmadienis

Tradicija japonų mene

Sakoma, kad visur gerai, bet namuose geriausia. Šiais laikais tai ypač aktualu, nes visai nesunku įsigyti lėktuvo bilietą į vieną ar kitą tolimesnę šalį ir per pusdienį pakeisti kelias laiko juostas. Atsivėrus valstybių sienoms tapo lengviau pamatyti kitas šalis, kultūras ir net tradicijas, tačiau svarbu puoselėti ir savo šalies identitetą, kultūrą ir papročius. Apie tai kaip reikia nepasimesti tautų labirintuose geriausiai papasakoti galėtų japonai.Tekančios saulės šalyje, ant pasaulio krašto... Kiek daug gražių epitetų ši šalis turi, tačiau ne vien tradicinė architektūra, kabuki teatras ar naujausios technologijos padarė ją tokia ypatinga.
Kelis šimtmečius trukusi izoliacija nuo viso pasaulio padėjo atsiriboti nuo japonams svetimo vakarietiško mentaliteto ir sukurti harmoningą aplinką, kurioje įkūnyta baigtinė tvarkos ir grožio sistema. Japonų tautos homogeniškumas ir šiandien leidžia išsaugoti savo identitetą, harmoningai jį susiejant su pažangiausiomis civilizacijos naujovėmis. Per ilgus amžius susiformavęs žmonių mentalitetas lemia išskirtinius japonų kultūros bruožus. Tradiciniuose japonų namuose net virtuvės baldai simbolizuoja ilgametes tradicijas persipynusias su pažangiausiomis naujovėmis.
Visos žmogaus kuriamos socialinės formos remiasi ta pačia gamtos formų susidarymo logika. Kuriamas vientisas pasaulis, kuriame žmogus taip pat randa savo vietą, yra jo dalis. Daikto tikslingumas, aiški funkcija yra būtina sąlyga, kurią nesunku pastebėti paprasčiausiuose senuose daiktuose, gyvenamojoje aplinkoje ir šiuolaikiniame dizaine. Net spintos turi aiškią savo formą ir funkciją. Japonai geba jautriai derinti tradicinius daiktus su šiuolaikiniais - vakarietišku stiliumi įrengtų namų arba viešbučio vonios kambaryje šalia modernios vonios puikiai dera tradicinis medinis kubilas. Amatininko rankomis nulipdytas dubenėlis papildo modernaus servizo komplektą. Visa tai keliavo amžius ir tebenaudojama šiais laikais. Japonijoje nuo arbatos pageltęs puodelis vertinamas labiau nei naujas gaminys. Čia sąvoka gražus gali būti apibūdintas ir kreivas dubenėlis, tačiau gal būt iš to paties indo arbatą geria jau trečia ar ketvirta tos pačios giminės karta.
Japonijoje gamta vaidina išskirtinį vaidmenį žmogaus gyvenime. Gyvenimas gamtos ritmu japonams sudaro būties pagrindą. Gamtos reiškiniai, menkiausi metų laikų pokyčiai atsispindi japonų buityje, kūryboje, tai atspindi net virtuvės baldai. Gamta diktuoja keturių metų laikų pokyčių emocinę sistemą, kuri lemia meninės raiškos formas, spalvų gamą. Japonijoje kiekvienas metų laikas turi savo simbolinį kodą, kuriuo vadovaujantis kuriamos gėlių kompozicijos, ornamentika, dekoro elementai, koloritas. Pavasario simbolis - sakuros žiedai - puošia drabužį, kuris dėvimas pavasarį. Jeigu vaza ar dubuo dekoruotas sakuros žiedais, vadinasi, ją reikia statyti interjere ar jame patiekti maistą. Vasara Japonijoje - tai dažnos liūtys, vandens sūkuriai, vešli augmenija. Šio metų laiko simbolis yra vandens verpetai, vandens augmenija, žali bambuko lapai. Jeigu japoniško sodelio smėlis išraižytas smulkių linijų, lyg vandens bangelių, vadinasi, tai vasara. Rudenį šiame sodelyje jau bus kitas piešinys. Ruduo - tai raudoni klevo lapai, o Mėnulio pilnatis - ypatinga rudens šventė, kai visi vyksta už miesto gėrėtis nuostabia sidabrine jo šviesa. Žiema - sniegas, apsnigti nameliai, bambuko stiebai. Ir visa tai žavingoji ir savita Japonija.