2011 m. gruodžio 19 d., pirmadienis

Istoriniai bei šiuolaikiniai baldai

Jau antikos laikotarpiu baldai buvo svarbi gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų interjero dalis. Ši taikomosios dailės rūšis turi nemažai architektūrinių elementų. Jau nuo senų laikų yra žinomi pagrindiniai baldai, kurie turėjo utilitarinę funkciją. Bėgant metams, keičiantis meniniams stiliams ir įtakojant istorinėms sąlygoms, kai kurie jų net įgijo meninę vertę. Išlavinta eksperto akis vien pažvelgusi į baldą gali pasakyti ne tik kuriai epochai vyraujant šis baldas galėjo būti pagamintas, bet ir kurioje šalyje. Balduose tarsi užkoduoti tam tikri savitumai, kuriuos perteikia kiekvienos šalies ar net atskiro regiono baldų gamintojai.
Kaip ir visoje Europoje, baldai dažniausiai buvo gaminami iš medžio. Ši medžiaga nėra patvari, nes bijo drėgmės ir yra degi. Be to, ilgai naudojant medinius baldus, dažnai juos stumdant iš vienos vietos į kitą vyksta nesustabdomas dėvėjimosi procesas. Kaip ir drabužių spintose, balduose taip pat vyrauja mados. Pasikeitus naujas tendencijas diktuojančiam mados vėjui, baldai būdavo keičiami ir dėl tokių priežasčių iki mūsų dienų senovinių baldų išliko labai nedaug.
Taigi kokiais baldais naudojosi valstiečiai, miestiečiai bei dvarai ir bažnyčios? Geriausiais senųjų laikų liudytojais mums tampa turto inventoriai. Ši literatūra dažniausiai mus pasiekia iš XVII – XIX amžių. Dvarų, bažnyčių ar vienuolynų inventoriuose būdavo surašomi visi turimi baldai, nurodant jų skaičių bei pirkimo kaina, rečiau minimos medžiagos, iš kurių jie pagaminti. Tenka pasidžiaugti, jog dalį žinių apie baldų evoliuciją eksponatų forma pavyko sukaupti muziejuose. Karų bei nacionalizacijų metu didžioji dalis prabangą menančių baldų bei kitų meno bei namų apyvokos daiktų, puošusių dvarus ir bažnyčias, buvo negrįštamai sunaikinti ar nusavinti, todėl išlikusios ir muziejų išsaugotos kolekcijos yra didžiulė vertybė, bylojanti ne tik apie istorines epochas, madas, bet ir apie tautos identitetą bei meninį lygį.
Lietuvos didikai bei turtingieji miestiečiai stengėsi neatsilikti nuo Vakarų Europoje vyravusių madų, todėl baldai dažnai būdavo importuojami. Juos gamindavo ir vietiniai amatininkai, tačiau darbui neretai būdavo pakviečiami garsūs užsienio meistrai. Jau 1562 metais Vilniaus amatininkai kreipėsi į LDK Žygimantą Augustą, kad šis įsteigtų stalių cechą ir patvirtintų jo nuostatus. Po 17 metų šią privilegiją suteikė Steponas Batoras ir XVI amžiaus Vilnius tapo stalių centru.
Europos baldų istorija mini tris pagrindinius baldų gamyboje naudojamus konstrukcijų tipus. Pirmoji konstrukcija – dėžinė, kai storos lentos jungiamos stačiu kampu ir tvirtinamos medinėmis vinimis. Antroji konstrukcija – tašinė, kuomet detalės turi specialias išpjovas galuose ir glaudžiai jungiamos viena su kita. Trečioji – rėminė konstrukcija, kai tašai jungiami kampuose ir sudaro rėmus, kurie špuntuojami įleidžiant plonesnes lentas. Šis principas taikomas ir šiandieninėje baldų gamyboje.
Seniausios virtuvės buvo Eufrato slėnyje, tačiau valgomasis kaip atskiras kambarys atsirado tik XVIII amžiaus pradžioje. Tam įtakos turėjo Prancūzija ir Liudviko XIV dvaras. Prabanga ir dekoratyvumu garsėjantis prancūziškas stilius būdavo kuriamas naudojant simbolines arkas ir medinius puošybos elementus. Tam pasitarnaudavo aukštos patalpų lubos.
Šiais laikais mūsų namus puošia modernūs ar net futuristiniai baldai. Naudojamas daug platesnis medžiagų spektras. Nuo medžio ir plastmasės iki aliuminio ir nerūdyjančio plieno. Pagrindinis šių laikų prioritetas yra patogumas. Todėl virtuvės baldai dažnai turi keletą paskirčių, į juos įmontuojama buitinė technika. Naujausia baldų madų tendencija perteikia žmogaus laiko stoką ir greitą gyvenimo tempą. Baldai tapo prieinami visiems, tačiau retas jų turi išskirtinę meninę vertę.

baldai

2011 m. lapkričio 28 d., pirmadienis

Oda baldų gamyboje

Oda naudota jau gilioje senovėje. Iš jos buvo gaminami rūbai, apavas, specialiose gertuvėse laikytas vanduo. Sudėtingas darbas buvo jos apdirbimas. Pirmiausiai pašalinami riebalai, po to džiovinama, rauginama ir minkštinama oda tapdavo lygi ir tinkama naudoti žirgo reikmenims, indams buityje ar krepšeliams gaminti. Odai minkštinti buvo naudojami dūmai, riebalai bei žievės ekstraktai.
Odininkystės menas sparčiai vystėsi Rytuose. Iš egiptiečių šį amatą perėmė romėnai, tačiau garsiausias buvo Turkijos ir Maroko tymas.
Pirmieji fabrikai Europoje pastatyti XVIII a. viduryje Elzase, Prancūzijoje, Vokietijoje, Anglijoje. Vokietija garsėjo lakuota oda, Anglija – spalvota, o prancūzai specializavosi pirštinių ir avalynei skirtos odos gamyboje.
Odos medžiaga labai populiari yra ir šiandien. Iš jos gaminami kokybiški batai, rankinukai ir netgi baldai. Oda pralaidi orui, tačiau nėra perpučiama, sugeria kūno drėgmę, bet nepraleidžia vandens. Gerai apdirbta oda yra tvirta ir atspari medžiaga.
Baldai oda buvo aptraukiami jau vėlyvosios gotikos laikotarpiu. Tuo metu buvo jaučiama italų bei prancūzų meistrų įtaka. Odiniai baldai būdavo apmušami naudojant dekoratyvias vinis ir masyvias varines galvutes. Baldų dekoravime naudota inkrustavimo technika. Mėgtas sudėtingo, stilizuoto piešinio ornamentas – arabeska (ypač Ispanijoje). Šis ornamentas susiformavo islamo šalių mene ir sparčiai paplito po visą pasaulį, kur įgavo naujų augalinių ir geometrinių motyvų. Šiuo ornamentu puošti ne tik baldai, bet ir kilimai, rūmų bei mečečių sienos. Europoje šie ornamentai sutinkami architektūroje, medžio bei metalo dirbiniuose, audiniuose.
Nors odiniai baldai atrodo solidžiai ir elegantiškai, tačiau jų priežiūra yra gana sudėtingas dalykas. Šie baldai bijo saulės šviesos, nes pradeda blukti ir trūkinėti. Jų negalima statyti per arti radiatorių, nes nuo sauso oro išgaruos drėgmė ir oda praras elastingumą. Tokių baldų negalima džiovinti džiovintuvu ir valyti cheminėmis medžiagomis ar indų plovikliais. Visa tai negrįžtamai gali sugadinti jos paviršių.
Odinius baldus rekomenduojama reguliariai valyti drėgna ir švelnia servetėle. Taip pat galima juos nusiurbti su minkštu šepečiu, tada išsivalo odos poros, o švelniai patrynus su dantų pasta – išnyks parkerių ir tušinukų žymės.

odiniai baldai

2011 m. lapkričio 22 d., antradienis

Kaip suplanuoti vaiko kambarį

Kambario vaikui įrengimas ir dekoravimas yra vienas smagesnių ir mielesnių darbų visame namo ar buto remonto maratone. Projektuojant erdvę mažyliui tenka prisiminti ne tik vaikystę, bet ir skaitytas pasakas bei jų personažus. Būtina į pagalbą pasitelkti vaizduotę ir išmonę, nes vaiko poreikiai skiriasi nuo suaugusiųjų. Taip pat jauki ir vaikiškų motyvų turinti erdvė lavina vaiko fantaziją, stimuliuoja vystymąsi. Todėl vaiko kambarys turi būti patikimas ir saugus.
Pastaruoju metu šiai erdvei teikiamas vis mažesnis dėmesys. Dažnai maži vaikai įkurdinami mažiausiuose namo kambariuose, nes klaidingai manoma jog kol jie maži ir kambario didelio nereikia. Atvirkščiai, vaikams skirkite geriausią kambarį, nes ten jie praleidžia didžiąją dalį savo gyvenimo, kuriame turi tilpti ir vaikų baldai, ir mokymuisi bei žaidimams skirtos erdvės, o taip pat rami miego ir poilsio zona.
Pradedant planuoti vaiko kambario interjerą vertėtų pradėti nuo skirtingo intensyvumo zonų sukūrimo. Taip bus lengviau pasirenkant sienų, lubų ar net grindų spalvinę gamą. Spalvos kuria nuotaikas, todėl ramybės ir miego zonai vertėtų rinktis tarp švelnių, blyškių spalvų, tokių kaip melsva ar žalsva. Žaidimų erdvę geriausia dekoruoti atsižvelgiant į vaikų poreikius ir mėgstamas veiklas ar net personažus. Tokią erdvę labai pagyvins ryškesnių ir šiltų spalvų akcentai, ornamentai. Mokslo erdvė vaikui turi padėti susikaupti, nesiblaškyti. Patartina vengti labai ryškių spalvų, nelygių, ekspresyvių raštų ar ornamentų.

vaikų baldai
Vaikų baldai turi būti parinkti labai atsakingai. Pagal saugumo reikalavimus jei turi būti aptakių formų, kad būtų kuo mažesnė susižalojimo galimybė. Švelnios spalvos sienos ir vaikų baldai mažina agresiją, ramina. Ir atvirkščiai, jei jūsų vaikas per ne lyg ramus – parinkite bent vieną ryškų akcentą jo kambariui.
Energetikai pataria vaiko kambarį įrengti rytinėje namo ar buto dalyje, o šviesos specialistai, kad jame būtų kuo geresnis apšvietimas. Pastarasis labai svarbus vaiko vystymuisi, tačiau griežtai draudžiama naudoti liuminescensinį ar halogeninį apšvietimą. Vienas didelis šviestuvas vaiko vaizduotėje gali simbolizuoti net Saulę.

2011 m. spalio 25 d., antradienis

Kaip vaiko spintą paversti žaidimų vieta?

Spintos dažniausiai yra įsivaizduojamos kaip daiktų laikymui skirtas baldas, tačiau pasitelktus vaizduotę šias galima paversti kai kuo daugiau. Kaip jau galėjote suprastis iš pavadinimo šis straipsnis buvo apie spintos pavertimą žaidimų vieta jūsų vaikui.
Visų pirma jums reikės pakeisti spintos vidinių sienų spalvą, juk vaikų baldai visada būna spalvoti, tai padeda jiems sužadinti vaizduotę. Dažydami sienas naudokite savo vaiko mėgstamiausias spalvas. Atlikdami visą procesą galite darbuotis kartu su vaikais, atsiklauskite jų nuomonės, beje tuo pačiu tai bus puiki proga pabūti su savo atžala.
Sienas galite dekoruoti neįprastais akcentais. Taip kasdienišką erdvę paversite kažkuo stebuklingu. Spintos viršų galite papuošti kosmoso plakatu, kuriame matosi paukščių tako žvaigždynas. Galbūt jūsų vaikui patinka sportas, tada visą spintos vidų dekoruokite kaip sportinę, pavyzdžiui Bekhamo, spintelę.
Taip pat viduje galite sukurti skaitymui patogią erdvę, taip paskatindami atžalą domėtis literatūra. Viduje pastatykite patogų sėdmaišį, prie sienos pritaisykite lempą, taip pat galite prisukti mažą lentyną ant kurios bus galima laikyti žurnalus. Pasirūpinkite, kad jūsų jaunasis skaitytojas tūrėtų visas galimybes nevargindamas savęs užmesti akį į knygas.
Jeigu jūsų spinta yra iš dviejų sekcijų. Antrąją galite skirti drabužių laikymui arba sukurti persirengimo kambarį jaunai merginai. Ant sienos pritaisykite didelį veidrodį, taip pat kelias pakabas ir štai jūsų princesė gali matuotis savo drabužėlius naujoje persirengimo kabinoje.
Galiausiai pasistenkite, kad visa erdvė būtų jauki. Galite patiesti kilimėlį spintos viduje. Galbūt jūsų atžala dažnai į namus pasikviečia draugų, ši erdvė gali pavirti visų jų žaidimo vieta. Jeigu spinta didesnė galimi panaudoti ir kiti vaikų baldai, pavyzdžiui kėdutės draugams. Taip pat galite pamąstyti, kaip į spintą sutalpinti vaiko žaislus, taip jūsų atžalai viskas bus po ranka.
Vaikams nereikia didžiulių erdvių ar galybės žaislų. Mažieji turi nepaprastai lakią vaizduotę, jiems kur kas svarbiau pati aplinka, kurioje jų fantazijos turi galimybę suvešėti. Taigi nebijokite imtis įdomių sprendimų. Galbūt spintos pavertimas žaidimų vieta ir yra vienas iš tinkamiausių būdų siekiant jūsų atžalai sukurti vietą fantazijoms.

spintos

2011 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis

Pagaminkime baldus jūsų vaikui

Vaikų baldai turi būti saugūs ir patvarūs. Vaiko kambaryje neturėtume rasti aštrių kampų. Dažai, kuriais nudažyti baldai, netūrėtų būti nuodingi. Patys baldai neprivalo būti sudėtingo dizaino, jums tūrėtų būti svarbesnis baldų saugumas, nei išvaizda. Norint visiškai užtikrinti vaiko saugumą, jiems skirtus baldus galite pasigaminti patys. Šiame straipsnyje ir pateiksiu kelis patarimus kaip tai padaryti.

vaikų baldai
Visų pirma jums reikės šių dalykų:
·         Vaikiškų baldų brėžinių, planų;
·         Kokybiškos medienos;
·         Medinių varžtų;
·         Kokybiškų dažų;
·         Grąžto;
·         Staliaus pjūklų rinkinio;
·         Švitrinio popieriaus.
Jeigu jūs niekada nesate dirbę su medžiu, o juo labiau kūrę baldų, reikėtų pradėti nuo lengvesnių kūrinių. Iš pradžių pamėginkite sumodeliuoti lentynėles arba paprastą stalą jūsų vaikui.
Pirmiausiai reikia pasirinkti medieną, iš kurios bus gaminami vaikų baldai. Mano patarimas būtų pušis. Ši mediena yra gana pigi, o tuo pačiu ir tvirta. Visgi, šiuo metu dažnai yra pasirenkamos medienos drožlių plokštės. Iš savo patirties galėčiau pasakyti, kad šios nelabai tinkamos, kai yra gaminami vaikų baldai. Gyvenant šalia tokių baldų jūsų atžala gali įsivaryti rakštį, be to drožlių plokštės greitai deformuojasi ir yra gerokai silpnesnės už vientisą medį.
Antra, išsirinkite, kokio modelio baldus norite gaminti. Baldų brėžinius galite rasti internete arba bibliotekoje. Taip pat ieškodami neprisiriškite prie vaikų baldų raktažodžio. Dažnai paprastų baldų brėžinius galite pritaikyti savo poreikiams. Jums tereikės sumažinti šių išmatavimus, kad jie būtų patogūs jūsų atžalai.
Trečia, pagal turimus planus paruoškite medieną. Visas išpjautas detales lengvai nušveiskite švitriniu popieriumi. Būkite atsargūs, nes nušvitravus per didelį sluoksnį, detalės gali tinkamai nesusijungti.
Ketvirta, surinkite visas detales ir sutvirtinkite mediniais varžtais. Nepalikite medinių varžtų galvučių paviršiuje. Taip jos gali sužaloti jūsų atžalą.
Šešta, švitriniu popieriumi nutrinkite surinktus baldus. Didžiausią dėmesį atkreipkite į kraštus ir kampus. Šie tūrėtų būti suapvalinti. Taip pat nušlifuokite visas atšakas, kurios gali palikti rakštis.
Galiausiai baldus padenkite dažais. Šviesios spalvos yra patrauklesnės vaikams. Taip pat nepamirškite užsirašyti, naudojamų dažų spalvos kodo. Jei žaidžiant vaikas nubrozdintų dažus jūs galėtumėte greitai šį atnaujinti, neperdažant visų.

2011 m. rugsėjo 15 d., ketvirtadienis

Odinių baldų priežiūra

Oda yra labai stipri ir elastinga medžiaga. Ji naudojama drabužių, mašinų, baldų gamyboje. Visgi ši medžiaga nėra amžina. Bene didžiausios priežiūros reikalauja odiniai baldai, ant kurių jūs nuolatos sėdite. Norint, kad jūsų sofa ar krėslas ir po dešimties metų atrodytų kaip nauji, jums reikės įdėti nemažai pastangų. Šiame straipsnyje pateiksiu keletą patarimų apie tokių baldų priežiūrą.

Odiniai baldai nepakenčia saulės spindulių, todėl pasistenkite juos statyti tokiose kambario vietose, kurių nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Aišku nepersistenkite ir nelaikykite sofos sandėliuke. Reikėtų žinoti, kad intensyvi šviesa išblukina odą. Taip pat svarbu šiuos baldus laikyti bent 30 – ies centimetrų atstumu nuo šilumos šaltinių, pavyzdžiui, radiatorių. Karštis gali pakenkti apmušalui, kuris paprastai sueižėja, taip pat šis turi įtakos ir sofos ar krėslo rėmams, kurie gali išsivaržyti.

Taip pat odiniai baldai nemėgsta purvo ar dulkių, todėl svarbu, bent kartą per savaitę juos nuvalyti. Dulkių valymui galite naudoti minkštą skudurėlį. Valydami tarpus naudokite specialų odai skirtą valiklį ir aišku suvilgytą jame kempinę. Valiklių naudojimo ypatybės gali skirtis, todėl paskaitykite instrukciją ant buteliuko.

Taip pat du kartus per metus turėtumėte baldus nuvalyti su specialiu odai skirtu kondicionieriumi. Tokia procedūra padės odinius jūsų baldų apmušalus išlaikyti minkštus ir tamprius. Be to, šiuose valikliuose yra medžiagų, kurios padengia odos paviršių specialiu sluoksniu apsaugančiu nuo dėmių.

Jeigu apipylėte baldus kokiu nors skysčiu nedelsiant šį nuvalykite. Svarbu žinoti, kad valant šlapias dėmes nepatartina jų trinti. Pirmiausia ant dėmės uždėkite skudurėlį, kad šis sugertų visą skystį, o tik vėliau švelniai nuvalykite likučius.

Kartais prie odinių baldų būna pridedamos pagalvėlės, norėdami, kad šios taip pat greitai nesusidėvėtų, turėtumėte kas du mėnesius jas išpurenti ir grąžinti į vietą apvertę kita puse. Taip apsaugosite pagalvėles nuo raukšlių ir spalvos dėmių, kurios atsiranda laikant šias ant odinių apmušalų.

Galiausiai labai svarbu nelaikyti laikraščių ar žurnalų ant odinių baldų. Juose esantis rašalas gali įsigerti į odą ir palikti sunkiai išnaikinamas dėmes. Taip pat nelaikykite aštrių daiktų šalia baldų, jei turite gyvūnėlių reikėtų šiuos prižiūrėti, nes mylimas šunelis ar katinėlis gali nesusilaikyti nepasigalandęs nagučių ar dantukų į jūsų ką tik nusipirktus baldus.

2011 m. rugsėjo 8 d., ketvirtadienis

Kaip sutalpinti drabužius spintoje?

Spintos mūsų gyvenime yra kasdienis baldas. Ryte besiruošdami į darbą iš jų pasiimame drabužius, grįžę vėl persirengiame, vakare dar kartą į spintas sudedame rūbus ir kitus daiktus. Visgi ar kada nors susimastėte, kad tvarkingai sudėti rūbai gali jums sutaupyti laiko? Iš tiesų atsakymas yra teigiamas, dėl netvarkingai išmėtytų drabužių galite sugaišti galybę jūsų brangaus laiko. Šis straipsnis ir bus apie tai kaip teisingai susidėlioti savo daiktus spintoje.

Visų pirma jums reikės: dėžių, plastikinių arba medinių pakabų, specialių plastikinių maišų rūbams. Prieš pradėdami spintos perversmą įsitikinkite, kad šiam procesui turite laiko, nes visi darbai gali užtrukti gana ilgai, o juk nesinori po to savaitei palikti po kambarį išmėtytų drabužių? Taigi paskyrę šiam darbui gerą pusdienį galite pradėti.

spintos išimkite visą joje esantį turinį. Dažniausiai žmonės nė nepastebimi kaip susikaupia begalė jau nebetinkančių drabužių, taigi rūbus dėliokite į tris krūvas – jums tinkančius, per mažus arba per didelius ir nebemadingus. Per mažus ar per didelius dėkite į dėžę, galbūt po pusės metų šiek tiek pasistengę į juos vėl tilpsite, taigi tokius drabužius pasidėkite į sandėlį. Nebemadingus drabužius taip pat sudėję į dėžes galite atiduoti labdarai.

Be to, atskirkite kitus daiktus, kurie nėra drabužiai ar aksesuarai. Žmonės dažnai nepagalvoję, rūbų spintose laiko įvairias dovanas, nuotraukų albumus ir pan. Tokie daiktai turi surasti vietą sandėliuke arba iškeliauti iš jūsų namų.

Išsirinkę darbužius, kuriuos tikrai nešiojate, tūrėtumėte juos išrūšiuoti pagal jų naudojimą. Pavyzdžiui, darbo, proginiai ir kasdieniniai rūbai. Šias krūveles dar kartą išrūšiuokite pagal drabužių tipą. Tarkime, darbui skirti sijonai, palaidinės ir pan. Tūrėtumėte būti apsupti begalės rūbų krūvelių.

Galiausiai pradėsime visus drabužius dėti atgal į spintą. Patarčiau pradėti nuo proginių rūbų, kadangi juo apsirengiame rečiau, galime juos dėti į plastikinius maišus, taip ant jų nesikaups dulkės. Per vidurį tūrėtų kabėti darbiniai drabužiai, kuriuos apsirengiame dažniausiai, o dešinėje spintos pusėje sudėkite kasdienius drabužius. Jei spinta yra su dviem kabyklom ar lentynom jose galite talpinti patalynę arba dėžes su jums patinkančiais, tačiau mažais drabužiais.

Iš tiesų visas procesas labai paprastas, tačiau spintoje privalu įsivesti tam tikrą sistemą, to pasekoje nebereikės knistis po visą jos turinį ieškant jums reikalingų marškinių.