2012 m. gruodžio 6 d., ketvirtadienis

Kokia turi būti virtuvė?

Senų namų savininkai mėgsta kalbėti apie jų išsaugojimą ar restauravimą. Bet retai išgirsite juos kalbant apie senovinės virtuvės ir jos vintažinės įrangos išsaugojimo sprendimus. Istoriniai namai, kuriuos daug kas tiesiog dievina, storos sienos, prabangus parketas ir daugelis kitų vertingų laiko ir meniniu požiūriu elementų tiesiog savaime suvokiami kaip didelė vertybė. Tačiau kalbant apie virtuvės patalpas kalba pasisuktų šiek tiek kita linkme. Istoriniai virtuvės baldai dera ne tik antikvarinėje aplinkoje, tačiau sujungti šiuolaikinius poreikius tokioje patalpoje yra žymiai sudėtingiau. Senovinės virtuvės būdavo nefunkcionaliai išplanuotos, neatitiko šiandieninių reikalavimų ir paprastai sakant buvo tiesiog neveiksmingos. Tipiškas prieškario virtuvės modelis: viryklė, kriauklė, šaldytuvas, stalas, spinta ar spintelės indams ir įrankiams susidėti. Štai visi virtuvės baldai! Atrodytų ko šiame sąraše dar gali trūkti? Tačiau kalbant apie funkcionalumą ir erdvinį išplanavimą – vietos tobulumo paieškoms dar apstu.
virtuvės baldaiVirtuvės modernizacija prasidėjo palyginus labai neseniai. Bene prieš pusšimtį metų žmonės pagaliau atsigręžė į šią dvarų klestėjimo epochos metu visai užmirštą ir tik tarnų naudotą namų patalpą, kurioje užgimdavo gardžiausi šventinių vakarienių patiekalai ir įvairūs skanėstai. Nekalbėsime apie vargingojo visuomenės sluoksnio gyvenimo būdą ir kokybę. Užteks pasakyti tik tiek, kad socialinių būstų dėka ir užgimė tokių idėjų kaip funkcionalumas virtuvėje paieškos. Tačiau tai paskatino ir negatyvius procesus. Visų pirmiausia – medžiagų pakeitimas analogiškomis, pigesnėmis, dirbtinėmis. Medinis parketas pamažu prasiskverbė sintetinio linoleumo spalvose, tapytą ar lipdytą sienų puošybą pakeitė nykios gipskartonio plokštės, o medinius rankų darbo baldus išstūmė retai kokybiški faneros pusfabrikačiai. Žvelgiant iš finansinės pusės – patalpų įrengimas ženkliai atpigo ir leido paprastiems žmonėms bent šiek tiek priartėti prie turtingųjų luomo. Tačiau kokybės prasme mūsų karta vis dar gyvena kičo ir beskonybės standartuose. Priimtina norma tampa netikro parketo klojimas ar pigios plastikinės lentelės. Šiandieniniame pasaulyje natūralią medieną bando pakeisti plastikas ar metalas, tačiau gero skonio interjero kūrėjams tai nesugadins. Šios naujojo amžiaus medžiagos gali dar labiau praturtinti ir paįvairinti net ir senovinį ar klasikinį interjerą. Svarbiausia jausti saiką ir gebėti suderinti iš prigimties visiškai skirtingus elementus. Viena raudona plastikinė kėdė su metaline joja ir provokuojančiai blizgiu paviršiumi privers atsigręžti kiekvieną, kuris tik įžengs į klasikinio interjero virtuvę ar darbo kambarį.
Kalbant apie virtuvės funkcionalumą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kuria pasaulio kryptimi išdėstyti langai ir ar daug saulės pro juos patenka įvairiu dienos metu. Jei šviesą užstoja medžiai ar kiti pastatai, venkite tamsių, šaltų atspalvių. Tokiu atveju geriau rinktis šiltus ir pastelinius spalvų paletės tonus. Jei pritrūktų ryškios spalvos – teisingai parinkite ir išdėstykite ryškius akcentus. Juo gali būti šviestuvas, stalas ar kėdės. O gal net paveikslas. Tinkamai parinkti virtuvės baldai kuria ne tik pačios virtuvės stilistiką, bet net ir namų šeimininkų nuotaiką, nes būtent šioje erdvėje praleidžiama didžioji viso žmogaus gyvenimo laiko dalis.
Jei istoriniuose pastatuose stengiama išsaugoti ir atkurti autentiškumą, tai virtuvėje viskas tarsi apsiverčia aukštyn kojomis. Ši unikali erdvė reikalauja bene pačių didžiausių finansinių investicijų ir tuo pačiu modernaus požiūrio. Patogūs paviršiai, funkcionalus išplanavimas, naujausios technologijos ir visapusiškas patogumas bei jaukumas – visa tai turi būti ten, kur praleidžiame nemažą laiko dalį sukurdami skaniausius kulinarinius šedevrus.