2013 m. vasario 20 d., trečiadienis

XX amžiaus civilizacijos procesai

Dizaino istorijoje galime pastebėti ne vieną idėjinį ir net revoliucinį suvokimo lūžį. Tačiau vieną stipriausių impulsų meninkų darbui davė Antrasis Pasaulinis karas. Vyravusias griežtas formas ir militaristines spalvas ėmė keisti drąsūs ir inovatyvūs sprendimai. Net tuometiniai namų ar biuro baldai buvo tarsi persmelkti vidinio griežtumo ir susikaustymo.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui į dizainą atėjo nauja dizainerių karta, kurios darbai užima garbingą vietą moderniame klasikiniame dizaine. Tokie dizaineriai, kaip Suomijoje - Wirkkala, Sarpaneva, Danijoje - Koppelis ir Jorgenas Wegneris, Italijoje - Mollino, Sottsassas, Amerikoje - Eamesas ir Saarinenas, radikaliai pakeitė dizaino kryptį. Paryžiuje madų dizaine kylanti žvaigždė Dioras pristatė pavasario drabužių kolekciją, kurią pradėta vadinti New Look. Dizaineris iš esmės pakeitė karo metais atsiradusį griežtų linijų moters-karės drabužio siluetą, sugrąžino jos moteriškumą, išryškino kūno formas. Visa tai iš pradžių atrodė labai futuristiškai ir net destruktyviai. Tačiau dizaino perversmas ne tik namų interjero, bet net ir drabužių madų srityje tapo nauju atspirties tašku visoje dizaino raidos istorijoje.
Dailininkai, pasinaudodami kai kuriomis modernizmo meno formomis, jas transformuoja, kuria platesnei auditorijai priimtinesnius kūrinius. Tai buvo pirmieji žingsniai populiariosios kultūros ir meno linkme. Dizaine pakito griežta, funkcionali daikto forma, pasitelkiamos organinės gamtos formos, akcentuojama idėja, kuri dizaineriui leidžia laisvai improvizuoti. Naujos laisvės proveržio bangos buvo įkvėpti net minkšti, odiniai baldai.
Šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintajame dešimtmetyje meno pasaulis grįžta prie pradinių formų - apskritimo, rutulio, kvadrato, kubo, kurios dizaineriams yra svarbūs kompozicijos elementai. Jas pasitelkus kuriami aplinkos daiktai, ornamentai, projektuojama interjerų erdvė ir net biuro baldai. Drabužių dizaineriai taip pat neatsispyrė pagundai sukurti kosminį mados stilių. Pierre'as Cardinas ant moterų galvų užmovė kosmonautų šalmus, vyrus ir moteris aprengė glaustinukėmis. Paco Rabanne septintajame dešimtmetyje parodė sensacingą drabužių kolekciją, panaudojęs neaustines medžiagas - plastiką, sidabru švytintį metalą.
Didžiausią perversmą socialinėje aplinkoje, kultūroje, mene padarė naujų komunikacijų – televizijos, atėjimas į kasdienį žmonių gyvenimą. Televizija virtualiai suartino pasaulį, svarbiausi įvykiai tapo prieinami namų aplinkoje. Atsiradusi televizorių paklausa ir gamyba įtraukė dizainerius į naują perspektyvią projektavimo sritį. Palengva televizorių, radijo aparatūros formos keitėsi, tapo aptakesnės, medį išstūmė plastikai, kurie leido sumažinti gaminio svorį, panaudoti įvairesnes spalvas.
Spartūs XX amžiaus civilizacijos procesai ir praūžęs karas daugelyje pramoninių, techniškai išsivysčiusių šalių ištrynė natūralų gyvybinį ryšį su etninėmis amatų šaknimis. Septintajame dešimtmetyje Europoje šalia masinės kultūros, populiaraus meno padidėjo dėmesys savo kultūros ištakoms, liaudies tradicijoms, natūralioms medžiagoms, jų ypatybėms. Tai atsispindi amatininkų sukurtuose darbuose. Amerikoje, kur gyventojų sudėtis įvairi, taip pat imta domėtis savo etninėmis šaknimis. Tuo tarpu Lietuvoje viskas šiek tiek vėluoja. Nors čia taip pat jaučiamas padidėjęs dėmesys savosios kultūros ištakoms ir senosioms tradicijoms bei papročiams.
modernus krėslas

2013 m. vasario 14 d., ketvirtadienis

Kur papietauti?

Daugelis dirbančių žmonių susiduria su problema - pietauti kasdien restorane yra brangu, o gaminti namie ir neštis į biurą daugeliui žmonių yra nepatogu. Šiame straipsnyje palyginsime šių dviejų variantų pranašumus ir trūkumus bei įvertinsime, kokį pasirinkimą turėtų atlikti kiekvienas žmogus.
Pirmiausia, ar Jūsų biure yra mikrobangų krosnelė ar mini virtuvė? Jei biure turite priemonių, su kuo gaminti ar bent pasišildyti maistą - pabandykite pasigaminti savo maisto ir jo atsinešti bent kartą per savaitę. Kartą per savaitę papietavę namie gaminto maisto sutaupysite vidutiniškai nuo 40 iki 60 Lt per mėnesį, nes pietauti restorane kainuoja nuo 10 iki 15 Lt. Žinoma, iš šios sumos reikia atimti gaminimui namie panaudotų produktų kainą.
Kartais vadovai persistengia Biure įrengdami dideles virtuves. Biure nėra būtini visi virtuvės baldai ar spintos kruopų ir kitų neesminių produktų laikymui. Biure užtenka priemonių maisto šildymui - tai mikrobangų krosnelė ar maža viryklė. Daugeliu atveju biure būna daug žmonių, kurie tiesiog fiziškai negalėtų pietų metu sau gamintis net pačių paprasčiausių patiekalų. Taip pat darbo metu daugelis žmonių stengiasi, kuo optimaliau išnaudoti laiką ir negali viso jo skirti maisto gaminimui. Žinoma, yra ir išimčių - kartais žmonės gamina maistą ir biure. Vienas iš kolektyvo narių skiria laiko prieš pietų pertrauką maisto gaminimui, o visi pietų pertraukos metu pietauja. Tokių atvejų pasitaiko mažuose kolektyvuose. Kiekviename biure taip pat būtinas arbatinukas - darbuotojai galės pasigaminti arbatos ar kavos bei maža spinta, kur būtų galima laikyti šiuos gėrimus.
Maisto gaminimui skirtas laikas - nėra sugaištas laikas. Dažnai žmonės stengiasi per dieną atlikti kuo daugiau darbų ir neįvertina, kad reikia skirti laiko ir poilsiui. Maisto gaminimas irgi gali būti poilsis. Kiekvienas patiekalas yra kartu ir meno kūrinys, o ne tik organizmui reikalingų ir naudingų medžiagų šaltinis. Maisto gaminime reikia daug kūrybos: sugalvoti, kokius ingredientus naudosi, kaip juos apdorosi, kaip patieksi. Tai puikus būdas atsipalaiduoti po rutininių darbų, kuriuos įprastai tenka atlikti daugeliui biuro darbuotojų. Net jei nesate pratę gaminti namie, žinokite, kad virtuvės baldai nėra reikalingi, jei norite paruošti paprastas salotas ar skanią košę.
Restoranuose pateikiamas maistas ne visada yra kokybiškas. Ieškodami, kur kiekvieną dieną galime papietauti dažniausiai renkamės vietas pagal kainą, o ne pagal maisto kokybę. Ne paslaptis, kad įvairių restoranų valdytojai stengdamiesi sumažinti jų patiekalų kainą dažnai taupo būtent kokybės sąskaita. Naudojami ne patys šviežiausi produktai, samdomi mažesnę kvalifikaciją turintys virtuvės darbuotojai. Iš žemesnės kokybės produktų pagamintas maisto skonis gali būti geras ir skonio skirtumą gali pajausti tik specialistai, bet organizmas skirtumą pajaus. Suvalgęs nekokybiškai pagamintą patiekalą jausiesi apsunkęs, neenergingas. Gamindamas maistą namie visada gali būti garantuotas, kad produktai ir gaminimo metodai tau yra priimtini.
Gamindami maistą namie mes sutaupome laiko. Vietoj to, kad pietų pertraukos metu sėstume į automabilį, važiuotume iki artimiausios kavinės, lauktume aptarnaujančio personalo, greitai pavalgome kavinėje ir po visos procedūros keliautume atgal į biurą, mes galime ramiai papietauti per 30 min biure. Teigiama, kad visada pietauti reikia ramiai, neskubant. Svarbu maistą kuo daugiau kartu sukramtyti.
Taigi, pietaudami namie gaminto maisto mes sutaupome, saugome savo sveikatą ir sugaištame mažiau laiko. Panašu, kad tai geriausias būdas pasistiprinti darbo metu. Restoranus ir kavines galime aplankyti kelis kartus per savaitę, kai ten esame susitarę susitikti su partneriais ar draugais.
ofiso virtuvė

2013 m. vasario 5 d., antradienis

Pramonės revoliucija Amerikoje

Amerikos dizainą visų pirmiausia lėmė aktyvūs visuomeniniai, socialiniai procesai, vykę XVIII amžiaus pabaigoje ir XIX amžiaus pradžioje. Europoje prasidėjusi revoliucijų banga pasiekė ir Ameriką. Pasibaigus nepriklausomybės karams, Amerikos kolonijos paskelbė nepriklausomybę ir tapo Jungtinėmis Šiaurės Amerikos Valstijomis. Prasidėjo masinis emigrantų antplūdis. XIX amžiaus viduryje, kai Didžiojoje Britanijoje dar tik kalbama apie dizaino pertvarkymą naujais pagrindais, Amerikoje sparčiai pertvarkoma masinė gamyba. Amžiaus pabaigoje sukuriama moksliškai pagrįsta gamybos sistema, padėti funkcionalizmo pagrindai architektūroje, kurie ateityje tapo reikšmingi Europos pramoninio dizaino ir architektūros raidai. Industrinės revoliucijos procesai Amerikos kontinente prasidėjo kiek vėliau negu Didžiojoje Britanijoje, tačiau vystėsi gerokai sparčiau. Pramonėje plačiai diegiama mechanizacija, standartizacija, naujos gamybos technologijos, rinką stengiamasi pripildyti masinės gamybos produkcijos.
Baldų gamintojai, dažniausiai imigrantai, į Ameriką perkėlė amžiaus viduryje prasidėjusį grįžimą į baroko, rokoko laikus. Daugiausia baldai gaminti Čikagoje, Niujorke. Vienas iškiliausių Amerikos baldų gamintojų dizaineris Gustavas Stickley išplėtojo baldų gamybą ir prekybą ir sukūrė savitą baldų stilių, kuris turėjo įtakos ir kitiems projektuotojams. Kūrėjo projektuotos biuro kėdės ir kiti baldai dvelkia išskirtine dvasia. G. Stickley baldų detalės buvo pinamos net iš nendrių.
Urbanizacija, intensyvi pramonės raida, gyventojų aktyvumas, natūraliai lėmė buitinės paskirties gaminių vartojimo poreikį, taip pat ir jų gamybą. Amerika buvo pirmoji šalis, kuri pradėjo gaminti ir vartoti dulkių siurblius, siuvamąsias, skalbimo mašinas, rašomąsias mašinėles. Didėjant buityje vartojamų prekių poreikiui, plečiantis jų gamybai, svarbi tampa informacija, reklama.
1929 metais per Ameriką nuvilnijo didžioji depresija, pirmiausia palietusi Niujorko rinką, kitus stambius pramonės centrus. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje Amerika išgyveno ekonominę krizę - didžiąją depresiją: bankrutavo gamyklos, bankai. Sudėtingais ekonominės krizės metais pramonė nebegalėjo didinti gamybos tempų, rinka buvo perpildyta masinės produkcijos gaminių, gyventojų perkamoji galia sumažėjo. Įdiegus naujas technologijas sumažėjo darbo jėgos poreikis, iš gamyklų buvo atleidžiami darbininkai. Prasidėjo bedarbystė. Šiuo sudėtingu kraštui laikotarpiu pramonininkai ieškojo būdų išsilaikyti krizės sąlygomis, sukurti patrauklesnį gaminį, privilioti pirkėją. Pramonės įmonės ieškojo reklamos, parduotuvių, scenos apipavidalintojų dailininkų, kurie padėtų sukurti naują produkto įvaizdį. Tokiomis sąlygomis XX amžiaus antrajame dešimtmetyje formavosi pirmoji dizainerių karta, vadinamieji dizaineriai konsultantai. Pirmoji Amerikos dizainerių karta įprasmino komercinio pramoninio dizaino idėją, suformavo demokratišką - populiarų XX amžiaus pramonės masinės produkcijos stilių, vartotojiškos visuomenės estetinį skonį.
Amerikos pramoninio dizaino pradininkų gretose dirbo baldų ir interjero projektuotojas Donaldas Deskey. Po 1925 metų Pasaulinės dekoratyvinio meno parodos Paryžiuje ėmėsi baldų, interjero įrangos projektavimo. Jis buvo vienas iš dizainerių konsultantų, savo karjerą pradėjęs reklamos srityje Čikagoje kaip grafikas dizaineris. specializavosi apšvietimo, baldų projektavimo srityje. Sėkmę dizaineriui atnešė suprojektuoti baldai Johno D. Rockefellerio apartamentams Manhetene, baldai ir apipavidalinti Radio City Music Hall interjerai Niujorke. Deskey eksperimentavo su netradicinėmis medžiagomis - kamščiu, linoleumu, bakelitu ir aliuminiu, sukūrė specialią laminuoto paviršiaus technologiją. Penktajame dešimtmetyje dizaineris perėjo prie reklaminės grafikos, projektavo pakuotes firmai Procter and Gamble. Jo sukurti baldai, interjerai ketvirtajame dešimtmetyje tapo art deco stiliaus simboliu Amerikoje, o reklama, masinės gamybos prekių pakuotės yra ryškiausi dizaino pavyzdžiai.
autentiškas krėslas