XX amžiaus civilizacijos procesai

Dizaino istorijoje galime pastebėti ne vieną idėjinį ir net revoliucinį suvokimo lūžį. Tačiau vieną stipriausių impulsų meninkų darbui davė Antrasis Pasaulinis karas. Vyravusias griežtas formas ir militaristines spalvas ėmė keisti drąsūs ir inovatyvūs sprendimai. Net tuometiniai namų ar biuro baldai buvo tarsi persmelkti vidinio griežtumo ir susikaustymo.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui į dizainą atėjo nauja dizainerių karta, kurios darbai užima garbingą vietą moderniame klasikiniame dizaine. Tokie dizaineriai, kaip Suomijoje - Wirkkala, Sarpaneva, Danijoje - Koppelis ir Jorgenas Wegneris, Italijoje - Mollino, Sottsassas, Amerikoje - Eamesas ir Saarinenas, radikaliai pakeitė dizaino kryptį. Paryžiuje madų dizaine kylanti žvaigždė Dioras pristatė pavasario drabužių kolekciją, kurią pradėta vadinti New Look. Dizaineris iš esmės pakeitė karo metais atsiradusį griežtų linijų moters-karės drabužio siluetą, sugrąžino jos moteriškumą, išryškino kūno formas. Visa tai iš pradžių atrodė labai futuristiškai ir net destruktyviai. Tačiau dizaino perversmas ne tik namų interjero, bet net ir drabužių madų srityje tapo nauju atspirties tašku visoje dizaino raidos istorijoje.
Dailininkai, pasinaudodami kai kuriomis modernizmo meno formomis, jas transformuoja, kuria platesnei auditorijai priimtinesnius kūrinius. Tai buvo pirmieji žingsniai populiariosios kultūros ir meno linkme. Dizaine pakito griežta, funkcionali daikto forma, pasitelkiamos organinės gamtos formos, akcentuojama idėja, kuri dizaineriui leidžia laisvai improvizuoti. Naujos laisvės proveržio bangos buvo įkvėpti net minkšti, odiniai baldai.
Šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintajame dešimtmetyje meno pasaulis grįžta prie pradinių formų - apskritimo, rutulio, kvadrato, kubo, kurios dizaineriams yra svarbūs kompozicijos elementai. Jas pasitelkus kuriami aplinkos daiktai, ornamentai, projektuojama interjerų erdvė ir net biuro baldai. Drabužių dizaineriai taip pat neatsispyrė pagundai sukurti kosminį mados stilių. Pierre'as Cardinas ant moterų galvų užmovė kosmonautų šalmus, vyrus ir moteris aprengė glaustinukėmis. Paco Rabanne septintajame dešimtmetyje parodė sensacingą drabužių kolekciją, panaudojęs neaustines medžiagas - plastiką, sidabru švytintį metalą.
Didžiausią perversmą socialinėje aplinkoje, kultūroje, mene padarė naujų komunikacijų – televizijos, atėjimas į kasdienį žmonių gyvenimą. Televizija virtualiai suartino pasaulį, svarbiausi įvykiai tapo prieinami namų aplinkoje. Atsiradusi televizorių paklausa ir gamyba įtraukė dizainerius į naują perspektyvią projektavimo sritį. Palengva televizorių, radijo aparatūros formos keitėsi, tapo aptakesnės, medį išstūmė plastikai, kurie leido sumažinti gaminio svorį, panaudoti įvairesnes spalvas.
Spartūs XX amžiaus civilizacijos procesai ir praūžęs karas daugelyje pramoninių, techniškai išsivysčiusių šalių ištrynė natūralų gyvybinį ryšį su etninėmis amatų šaknimis. Septintajame dešimtmetyje Europoje šalia masinės kultūros, populiaraus meno padidėjo dėmesys savo kultūros ištakoms, liaudies tradicijoms, natūralioms medžiagoms, jų ypatybėms. Tai atsispindi amatininkų sukurtuose darbuose. Amerikoje, kur gyventojų sudėtis įvairi, taip pat imta domėtis savo etninėmis šaknimis. Tuo tarpu Lietuvoje viskas šiek tiek vėluoja. Nors čia taip pat jaučiamas padidėjęs dėmesys savosios kultūros ištakoms ir senosioms tradicijoms bei papročiams.

Glazgo ketvertas

Glazgo menininkų savitai kūrybos krypčiai, kurią galima vadinti Glazgo stiliumi, arba Glazgo mokykla, susifor­muoti didelę įtaką turėjo prasidėjęs etninės keltų kultūros atgimimas, viduramžių idealizavimas, meno ir amatų sąjū­dis. Pradžioje neturėję kontaktų su kontinentu jaunieji Glazgo kūrėjai idėjų sėmėsi iš senovės Egipto, antikos klasikos, norėjo savo krašto vi­duramžių tradicijas prikelti naujam gyvenimui. Susidomėta ne tik socialiniais vyro ir moters, bet ir tarpusavio priešingų lyčių santykiais. Kitas impulsas, turėjęs įtakos Glazgo kūrėjams, buvo dide­lis susidomėjimas japonų kultūra, menu, kuris jau nuo XIX amžiaus septintojo dešimtmečio prikaustė visos Europos dėmesį.

Glazgo meno mokykloje studijavusios tapybą Fran­ces ir Margaret Macdonald pasireiškė kaip kūrybingos išskirtinės individualybės, domėjosi feminizmo idėjomis. Iniciatyvios seserys Macdonald subūrė pažangių studen­čių, pasivadinusių nemirtingosiomis būrelį. Prie jų veiklos prisidėjo ištikimi draugai Mac­kintoshas ir MacNairas, kurie vėliau su jomis susituokė. Bendra­minčių ketvertas - Mackintoshas, MacNairas, Frances ir Margaret Macdonald - susibūrė į grupę, kuri meno isto­rijoje žinoma Glazgo ketverto vardu ir atstovavo Glazgo mokyklos art nouveau krypčiai.

Škotijos monumentalūs iš akmenų sumūryti viduram­žių pastatai su ištįsusiais kaminais, primenantys tvirto­ves, turėjo įtakos Mackintosho požiūriui į funkcionalią ir išgrynintą architektūrinę formą. Jo kuriami interjerai ir projektuojami baldai išsaugojo minimalizmą.

Reikšmingas Mackintosho savarankiškos kūrybos objektas - verslininko ir meno kolekcininko W. Davidsono užsakymu suprojektuotas WindyhilI House Kilmalcolme. Gyvenamasis namas buvo sumanytas kaip darnus kūrinys, kurio išorė, interjeras, nauji odiniai baldai, detalės turėjo funkcinę prasmę, stilistinę vienovę. Namo fasade nesimetriški, skirtingo dydžio langų stačiakampiai atsi­rado pagal vidaus patalpų paskirtį ir planavimą. Aplink WindyhilI House pastatyta tvirta akmeninė tvora atrodo tarytum lengva, plastiška, pulsuojanti linija, dvišlaičiai stogai, ištįsę kaminai neteko įprastos simetrijos. Pastate išlaikyti tradicinės škotų architektūros prin­cipai turi naujajam menui būdingų bruožų. Miegamojo interjere balti baldai dekoruojami rausvais ornamento in­tarpais - pabrėžiamas moteriškumas. Manipuliuodamas spalva autorius pasiekia maksimalų šviesos ir erdvės įspū­dį. Mackintosho interjerų, baldų dizaine dominuojanti pailginta tiesi linija, geometrinė forma, kvadratas sudaro racionalios, griežtos kūrybos įspūdį.

XIX amžiuje Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje buvo populiarūs Arbatos namai. Arbata, apgaubta legendų, iš Kinijos, Japonijos, Rytų Indijos atkeliavo į Europą per Nyderlandus XVII amžiaus viduryje. Karalienės Viktorijos laikais Britanijoje arbata tapo nacionaliniu gėrimu. Ar­batos kultas paskatino arbatos namų atsiradimą Glazge. Mackintosho kūrybinėje biografijoje reikšmingą pėdsaką paliko pažintis su kupina pažangių socialinių pertvarkos idėjų verslininke Catherine Cranston, kuri sumanė pakeis­ti miesto prirūkytų užeigų - alinių socialinę aplinką. Įkūrusi meno ir arbatos namus, norėjo atgaivinti kultūrinį gyvenimą, kadangi tuose namuose rinktųsi pa­žangūs kultūros žmonės, drąsiai galėtų užsukti moterys. Verslininkės užsakymu Mackintoshas Glazgo mieste api­pavidalino net keletą tokių Arbatos namų, įrengė nuo baldų, šviestuvų, stalo įrankių, valgiaraščių, net padavėjų aprangos. Žinomi arbatos namų The Willow Tearoom, ku­riuose buvo įrengti ponių pietų, bilijardo, rūkymo kamba­riai, interjerai atskleidžia menininko gebėjimą sukurti stilistinę visumą.

Iš tiesų Mackintosho kūryba Škotijoje daug dėmesio nesulaukė, juo labiau Didžiojoje Britanijoje, kadangi jų grupė traktuojama kaip Škotijos Glazgo mokykla. Savo kūrinius jis eksponavo daugelyje užsienio parodų, sukūrė parodų interjerus Turine, Maskvoje, Miunchene ir kitur. Užsimezgę artimi profesiniai ryšiai su Vienos dailininkais turėjo įtakos Vie­nos mokyklos atstovams, Mackintosho minimalizmas pa­liko ženklų pėdsaką jų kūryboje.

Nesuprastas Glazgo aplinkoje, neturėdamas dides­nių užsakymų, Mackintoshas 1914 metais paliko gimtąjį miestą ir niekada į jį nebesugrįžo.

Mitai apie odinius baldus

Odinių baldų pardavėjai pastebėjo, kad klientai dažnai turi įsitikinimų, kurie yra neteisingi. Šiame straipsnyje surinkome pačius populiariausius mitus apie Lietuvoje parduodamus odinius baldus bei specialistų paaiškinimus, kodėl šie mitai neturi pagrindo.
Mitas. Šiandien gaminami odiniai baldai yra nekokybiški.
Tiesa. Gerai žinomi baldų gamintojai niekada neleis sugadinti savo vardo leisdami gamykloms naudoti abejotinos kokybės odą. Tai būtų parašo uždėjimas po savo mirties nuosprendžiu. Informacija apie nekokybiškas prekes dėka socialinių tinklų sklinda neįtikėtinai greitai. Net jei jums pateks nekokybiška prekė, gamintojas pasirūpins, kad ji būtų kuo greičiau pakeista.
Taip pat šiandien oda yra apdirbama įvairiais moderniais būdais, todėl jos ilgaamžiškumas yra mažai abejonių keliantis dalykas. Yra gamintojų, kurie odiniams baldams net suteikia 5 ar 10 metų garantiją. Tuo tarpu po 15 ar 20 metų odiniai baldai gali pareikalauti ir atnaujinimo darbų.
Be to, amžius odai suteikia dar daugiau grožio ir vertės. Bėgant metams atsiskleidžia naujos odinių baldų spalvos ir atspalviai, oda tampa dar tvirtesnė.
Mitas. Odinius baldus gali įpirkti tik labai turtingi žmonės.
Tiesa. Kaina yra subjektyvus dalykas. Turtingiausiose pasaulio valstybėse ir vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus gali įpirkti kokybiškus daiktus. Tuo tarpu ekonomiškai atsilikusiose valstybėse didelė dalis gyventojų negali kasdien apsirūpinti maistu. Galutinė kaina, kaip ir daugelio prekių, taip pat priklauso ir nuo modelio, dizaino naujumo ir prekybininko antkainio. Didelio miesto centre daugelis prekių visada būna brangiau nei miesto pakraštyje esančioje parduotuvėje.
Vis dėlto, palyginus medžiaginiu gobelenu padengtus baldus odiniai baldai visada bus brangesni. Tiesa, paskaičiavus, kiek laiko odinius baldus naudosite ir palyginus su medžiaginiais baldais, pamatysite, kad daugeliu atveju odiniai baldai yra geresnis pasirinkimas. Į odinius baldus reikia žvelgti kaip į investiciją.
Mitas. Odinius baldus dažnai suniokoja gyvūnai.
Tiesa. Jei jūs laikote namie katę ar šunį, patys geriausiai žinote, kaip jūsų augintis elgiasi su baldais. Jei kiekvienas naujas minkštas baldas tampa jo žaisliuku, į kurį gyvūnas galanda nagus, nukentės ir odiniai baldai. Tuo tarpu, jei gyvūnas išmokytas neniokoti baldų, odiniai baldai, kaip ir spintos, stalai ir kiti baldai nesusilauks jokio išskirtinio dėmesio.
Mitas. Odiniai baldai būna tik juodos arba rudos spalvos.
Tiesa. Odai galima suteikti, kokį tik nori atspalvį. Mėlyna, raudona, geltona – visų šių spalvų baldų galima pamatyti internete esančiuose baldų kataloguose. Įspūdis, kad gaminami tik juodi arba rudi baldai susidaro dėl to, kad daugelį metų taip ir buvo. Tiesa, rudi ir juodi baldai vis dar išlieka pačiais perkamiausiais. Šių spalvų odiniai baldai žmonėms simbolizuoja kokybę ir turtą. Iš viso galima pasirinkti iš daugiau kaip 30 spalvų ir atspalvių odinių baldų.


Mitas. Lietuvoje nėra gaminami kokybiški odiniai baldai.
Tiesa. Lietuvos baldų gamintojai turi gilias odinių baldų gaminimo tradicijas. Lietuvių gamintojų baldai yra perkami ir užsienio šalyse. Nors gamybos technologijos vietomis atsilieka nuo Vakarų Europos gamintojų, kaina ir kokybė yra išlaikoma aukštame lygyje.
Mitas. Odinius baldus sunku suderinti su kitais baldais ir aksesuarais.
Tiesa. Šiandien yra gaminama daugybė skirtingų odinių baldų. Aplankę kelis internetinius katalogus ar baldų parduotuves tikrai atrasite kažką, kas bus tinkama jūsų namams ir derinsis prie seniai svetainėje esančios spintos, lovos ar gražaus šviestuvo.
Tai patys populiariausi su odiniais baldais susiję mitai. Tikimės visos abejonės dėl odinių baldų pirkimo buvo išsklaidytos.

Odiniai baldai

Kaip akmuo, medis ir vilna, oda yra natūralus produktas, kuris buvo visada vertinamas. Odiniai baldai, o tiksliau tik odinė sėdynių apdaila aptinkama jau Renesanso laikotarpiu. Ypač tokie baldai buvo populiarūs Anglijos ir Ispanijos regione, nes ten buvo palanku ūkininkauti ir auginti galvijus. Tačiau Ispanijos amatininkai patobulino odos apdirbimo ir paruošimo metodikas. Odiniai baldai buvo puošiami įspaudimų bei tapybos principu. XVI – XVII amžiuje baldai buvo sudygsniuoti dekoratyvių vinučių, kurios ir puošė, ir atliko sutvirtinimo funkciją. Odos apdirbimo menas buvo gerbiamas ir iki XVIII amžiaus išlaikė proceso autentiškumą. Tuomet rauginimo procesas užtrukdavo beveik metus. Viskas buvo atliekama tik žmogaus rankų darbo dėka. Jaučių odoms pirmenybę teikė Liudviko XIV stiliaus kūrėjai, o ožkos oda buvo naudojama vėlesnių amatininkų. Galvijų oda baldų gamybai buvo tinkamiausia dėl tvirtumo ir didelių dydžių.
O dabar šiek tiek susipažinkime su odos savybėmis. Oda yra patvarumo, patogumo ir galios statuso simbolis. Odiniai baldai kadaise buvo tik turtingųjų privilegija. Metams bėgant odiniai baldai ir jų apipavidalinimo mados vis keitėsi. Vienos šalys odą margino tradicinio stiliaus raštais, kitos ją dažė ryškiomis bordo ar oranžinės spalvomis. Rytiečių šalyse mėgti netradiciniai ornamentiniai raštai ir turkio, granato ar gervuogių spalvos. Tokia oda dažnai buvo blizgi lyg stiklas. Senovėje populiariausi odiniai baldai buvo didelės kėdės – krėslai, minkštasuoliai ir sofos.
Tokie baldai paprastai būna minkšti ir labai patogūs, be to pasižymi ilgaamžiškumu. Tačiau labai svarbu tokius baldus tinkamai prižiūrėti.
Natūralių produktų mėgėjai ypač vertina anilinu dažytą odą, kuri tampa minkštos tekstūros ir suteikia dar daugiau komforto. Norint išgauti tokią tekstūrą ir minkštumą, oda ištempiama ir mirkoma dažuose pusę paros. Visos spalvos laikui bėgant pradeda blukti, tačiau anilinu dažyti gaminiai savo gražias spalvas išsaugo žymiai ilgiau. Šiai kategorijai yra atrenkama tik aukščiausios kokybės oda ir visame pasaulyje tokių gaminių nėra labai daug.
Dar viena kategorija – pusiau anilino oda, kai dažomas tik viršutinis jos sluoksnis norint paslėpti natūralią spalvą. Pusiau anilino odos gaminiai turi šimtus spalvų, dėl to yra labai patrauklūs. Tokie gaminiai taip pat pasižymi minkštumo savybėmis ir yra labiau prieinami pirkėjui dėl mažesnės savo kainos.
 Daugelį kailių ir odos gaminių gali sugadinti įvairūs vabzdžių įkandimai, atsiradę įbrėžimai ar kiti defektai. Norėdami išvengti tokių netobulumų kūrėjai patobulino odos gamybos technologijas ir taip dienos šviesą išvydo odiniai baldai, kurių paviršius padengtas specialia apsaugine medžiaga. Neišvengta ir praradimų. Dėl apsauginio sluoksnio oda tapo kietesnė, tačiau ekonominiu požiūriu šie baldai yra patys patraukliausi, nes yra atsparūs dėmėms ir išblukimui.
Odiniai baldai namuose atrodo labai elegantiškai ir dažnai naudojami klasikinių interjerų kūrime. Nors jie kainuoja nepigiai, tačiau sukuria solidumo pojūtį. Labai svarbu juos tinkamai prižiūrėti, kitaip spalvos nubluks, oda deformuosis. Pati oda yra natūrali medžiaga, dėl to jos sandara yra porėta. Valymo priemones tokiems baldams rinkitės labai kruopščiai, nes galite negrįžtamai sugadinti jų paviršius. Jei kambaryje kur stovi odiniai baldai yra labai sausas oras, jie pradės džiūti ir raukšlėtis, paviršius sutrūkinės ir nubyrės dažikliai. Norėdami to išvengti – pasirūpinkite, kad namuose oro drėgnumas visuomet būtų 60-70 procentų.
Norint išvengti odos šerpetojimo ir suteikti jai žvilgesio – kelis kartus per metus tokius paviršius patepkite specialiomis priemonėmis. Natūralios odos baldų priežiūra yra lengvesnė, dirbtinė oda sunkiau valosi, greičiau išblunka ir nusitrina.

Oda baldų gamyboje

Oda naudota jau gilioje senovėje. Iš jos buvo gaminami rūbai, apavas, specialiose gertuvėse laikytas vanduo. Sudėtingas darbas buvo jos apdirbimas. Pirmiausiai pašalinami riebalai, po to džiovinama, rauginama ir minkštinama oda tapdavo lygi ir tinkama naudoti žirgo reikmenims, indams buityje ar krepšeliams gaminti. Odai minkštinti buvo naudojami dūmai, riebalai bei žievės ekstraktai.
Odininkystės menas sparčiai vystėsi Rytuose. Iš egiptiečių šį amatą perėmė romėnai, tačiau garsiausias buvo Turkijos ir Maroko tymas.
Pirmieji fabrikai Europoje pastatyti XVIII a. viduryje Elzase, Prancūzijoje, Vokietijoje, Anglijoje. Vokietija garsėjo lakuota oda, Anglija – spalvota, o prancūzai specializavosi pirštinių ir avalynei skirtos odos gamyboje.
Odos medžiaga labai populiari yra ir šiandien. Iš jos gaminami kokybiški batai, rankinukai ir netgi baldai. Oda pralaidi orui, tačiau nėra perpučiama, sugeria kūno drėgmę, bet nepraleidžia vandens. Gerai apdirbta oda yra tvirta ir atspari medžiaga.
Baldai oda buvo aptraukiami jau vėlyvosios gotikos laikotarpiu. Tuo metu buvo jaučiama italų bei prancūzų meistrų įtaka. Odiniai baldai būdavo apmušami naudojant dekoratyvias vinis ir masyvias varines galvutes. Baldų dekoravime naudota inkrustavimo technika. Mėgtas sudėtingo, stilizuoto piešinio ornamentas – arabeska (ypač Ispanijoje). Šis ornamentas susiformavo islamo šalių mene ir sparčiai paplito po visą pasaulį, kur įgavo naujų augalinių ir geometrinių motyvų. Šiuo ornamentu puošti ne tik baldai, bet ir kilimai, rūmų bei mečečių sienos. Europoje šie ornamentai sutinkami architektūroje, medžio bei metalo dirbiniuose, audiniuose.
Nors odiniai baldai atrodo solidžiai ir elegantiškai, tačiau jų priežiūra yra gana sudėtingas dalykas. Šie baldai bijo saulės šviesos, nes pradeda blukti ir trūkinėti. Jų negalima statyti per arti radiatorių, nes nuo sauso oro išgaruos drėgmė ir oda praras elastingumą. Tokių baldų negalima džiovinti džiovintuvu ir valyti cheminėmis medžiagomis ar indų plovikliais. Visa tai negrįžtamai gali sugadinti jos paviršių.
Odinius baldus rekomenduojama reguliariai valyti drėgna ir švelnia servetėle. Taip pat galima juos nusiurbti su minkštu šepečiu, tada išsivalo odos poros, o švelniai patrynus su dantų pasta – išnyks parkerių ir tušinukų žymės.

Odinių baldų priežiūra

Oda yra labai stipri ir elastinga medžiaga. Ji naudojama drabužių, mašinų, baldų gamyboje. Visgi ši medžiaga nėra amžina. Bene didžiausios priežiūros reikalauja odiniai baldai, ant kurių jūs nuolatos sėdite. Norint, kad jūsų sofa ar krėslas ir po dešimties metų atrodytų kaip nauji, jums reikės įdėti nemažai pastangų. Šiame straipsnyje pateiksiu keletą patarimų apie tokių baldų priežiūrą.

Odiniai baldai nepakenčia saulės spindulių, todėl pasistenkite juos statyti tokiose kambario vietose, kurių nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Aišku nepersistenkite ir nelaikykite sofos sandėliuke. Reikėtų žinoti, kad intensyvi šviesa išblukina odą. Taip pat svarbu šiuos baldus laikyti bent 30 – ies centimetrų atstumu nuo šilumos šaltinių, pavyzdžiui, radiatorių. Karštis gali pakenkti apmušalui, kuris paprastai sueižėja, taip pat šis turi įtakos ir sofos ar krėslo rėmams, kurie gali išsivaržyti.

Taip pat odiniai baldai nemėgsta purvo ar dulkių, todėl svarbu, bent kartą per savaitę juos nuvalyti. Dulkių valymui galite naudoti minkštą skudurėlį. Valydami tarpus naudokite specialų odai skirtą valiklį ir aišku suvilgytą jame kempinę. Valiklių naudojimo ypatybės gali skirtis, todėl paskaitykite instrukciją ant buteliuko.

Taip pat du kartus per metus turėtumėte baldus nuvalyti su specialiu odai skirtu kondicionieriumi. Tokia procedūra padės odinius jūsų baldų apmušalus išlaikyti minkštus ir tamprius. Be to, šiuose valikliuose yra medžiagų, kurios padengia odos paviršių specialiu sluoksniu apsaugančiu nuo dėmių.

Jeigu apipylėte baldus kokiu nors skysčiu nedelsiant šį nuvalykite. Svarbu žinoti, kad valant šlapias dėmes nepatartina jų trinti. Pirmiausia ant dėmės uždėkite skudurėlį, kad šis sugertų visą skystį, o tik vėliau švelniai nuvalykite likučius.

Kartais prie odinių baldų būna pridedamos pagalvėlės, norėdami, kad šios taip pat greitai nesusidėvėtų, turėtumėte kas du mėnesius jas išpurenti ir grąžinti į vietą apvertę kita puse. Taip apsaugosite pagalvėles nuo raukšlių ir spalvos dėmių, kurios atsiranda laikant šias ant odinių apmušalų.

Galiausiai labai svarbu nelaikyti laikraščių ar žurnalų ant odinių baldų. Juose esantis rašalas gali įsigerti į odą ir palikti sunkiai išnaikinamas dėmes. Taip pat nelaikykite aštrių daiktų šalia baldų, jei turite gyvūnėlių reikėtų šiuos prižiūrėti, nes mylimas šunelis ar katinėlis gali nesusilaikyti nepasigalandęs nagučių ar dantukų į jūsų ką tik nusipirktus baldus.