2013 m. sausio 23 d., trečiadienis

Baldų namai „Skraja“ pristato du baldų gamintojus

Baldų namai „Skraja“ yra vienas didžiausių baldų prekybos centrų Vilniuje. Šio patalpose įsikūrę 26 įmonės prekiaujančios įvairios paskirties baldais. Nemažą dalį firmų sudaro ir gamintojai. Prekybos centro atstovai norėdami didinti Lietuviškų baldų gamintojų žinomumą, pristato dvi įmones, įsikūrusias Skrajoje: „Akai“ ir „UAB Balseta“.
„Per pastaruosius dešimt metų įmonių atstovai, sukaupę didelę patirtį baldų gamyboje, gali drąsiai teigti, jog rinkoje įvyko nemažai pokyčių. Vienas svarbiausių yra tas, kad žmonės vis labiau stengiasi sukurti ekologišką ir kokybišką savo namų aplinką. Jei anksčiau baldų gamyboje dominavo medžio drožlių plokštės, tai dabar žmonės vis drąsiau renkasi aplinkai draugiškesnius sprendimus – natūralų medį. Baldai, turintys mažą išliekamąją vertę, traukiasi į užribį“ – teigia „Skraja“ direktorė Ingrida Špakauskienė.
Lietuviška baldų gamintoja „Akai“ kuria miegamojo baldų kolekcijas. Įmonės atstovai įsitikinę, kad baldų gamyboje naudojant natūralų beržą, uosį, ąžuolą, raudonmedį kiekvienas pirkėjas džiaugsis galimybe išlaikyti natūralumą savo namuose. Gamybiniuose procesuose naudojama apdailos medžiagų įvairovė suteikia galimybę sukurti neribotą stilių, spalvų pasirinkimą. Norintieji palengvinti savo buitį, įmonės gaminių asortimente galės rasti baldus su patikimais stalčių, durelių ir specialaus apšvietimo mechanizmais.
Taip pat pastaruoju metu pastebimas išaugęs poreikis kompleksiniams baldų sprendimams. Labai stipriai populiarėja stumdomų durų sprendimas. Naudojant jas galima sukurti patogias, kintamo dydžio patalpas, atskirti erdves ir netgi sumažinti šilumos nuostolius dideliuose būstuose. „Akai“ įmonės darbuotojai sukaupę 20 metų darbo patirtį gali pasiūlyti individualius sprendimus pritaikytus kiekvieno užsakovo poreikiams.
Antrasis baldų namuose „Skraja“ įsikūręs gamintojas yra UAB „Balseta“. Įmonė gamina aukštos kokybės ir prabangaus dizaino miegamojo baldus iš ąžuolo, beržo, uosio ir spygliuočių medienos. Šis lietuviškų baldų gamintojas klientams taip pat gali pasiūlyti platų pasirinkimą ir galimybę užsakyti individualius komplektus. Įmonės konsultantė Ramunė Daunorienė teigia: „Mes džiaugiamės sulaukdami itin kūrybiškų pirkėjų užsakymų, kurie leidžia tobulėti ir mūsų specialistams, dažnai tenka pasukti galvą, kaip įgyvendinti visus klientų norus. Kaip pritaikyti tam tikrus baldus skirtingose erdvėse, mūsų kvalifikuoti specialistai visada padeda ir randa optimalius sprendimus.“ Pirkėjai mėgstantys natūralius sprendimus nenusivils UAB „Balseta“ gaminiais. Įmonė ne tik gamina baldus iš natūralios medienos, tačiau ir nuolatos tobulinasi ekologinių sprendimų srityje.
Baldų namuose „Skraja“ galima rasti platų prekių asortimentą: vaikų, miegamojo, virtuvės baldus. Čia įsikūrę 13 Lietuviškų baldų gamintojų. Taigi lankydamiesi prekybos centre ne tik patenkinsite savo norus, bet ir palaikysite Lietuvos gamintojus.

2013 m. sausio 14 d., pirmadienis

Pramoninė estetika

Lūžis, kuris įvyko XIX amžiuje visuomenės istorinėje kultūros raidoje, buvo nulemtas mašinos, mechanizacijos atsiradimo. Industrinė revoliucija išstūmė tradicinę visuomenę su jos socialine santvarka priešpriešindama naują mašininės civilizacijos kultūrą. Mašininės gamybos naujovės iškėlė daug nenumatytų kultūrinių, socialinių problemų, kurias teko spręsti ne tik visuomeninėms, bet ir kūrybinėms institucijoms. Naujas civilizacijos raidos etapas pripažinimą skynėsi susidurdamas su nepasitikėjimu, kartais atviru pasipriešinimu ne tik iš akademinio, meninio, bet ir įvairių socialinių visuomenės sluoksnių. Žavėjimosi mašina kaip stebuklu, taip pat gebančiu kurti, laikotarpis truko gana ilgai, iki XX amžiaus pradžios, kol pramoninis gaminys buvo pripažintas estetine vertybe. Dailėje, architektūroje, dizaine ryškėja mašinos amžiaus estetika. Išskirtinis dėmesys teikiamas mašinai, jos judėjimo grožiui. Vyksta esminiai žmogaus materialinių, kultūrinių, dvasinių gyvenimo formų pokyčiai. Mašininės estetikos idėja persmelkė XX amžiaus pradžios menininkų kūrybą, mašiną dailininkai žvelgė kaip i naujos civilizacijos instrumentą, kuris suteikia laisvę kurti nesidairant į praeiti. Objekto struktūra, konstrukcija domino ne tik tapytojus bei skulptorius - tai buvo visuotinis susidomėjimas, atsispindėjęs daiktinėje aplinkoje, dizaine, architektūroje. Loginis mąstymas, mokslu grindžiama kūryba, industrinė masinė gamyba, standartizacija buvo klausimai, atsidūrę ne tik gamintojų, dizaino, architektūros specialistų, bet ir dailininkų dirbtuvėse diskusijų centre. Net tradiciniai baldai buvo kuriami laužant nusistovėjusius standartus. XX amžiaus pirmieji du dešimtmečiai buvo paženklinti įvairiomis modernistinėmis programinėmis deklaracijomis, manifestais, kuriais siekiama pristatyti naujas idėjas, estetines nuostatas, burti bendraminčius. Visuose manifestuose pabrėžiama nauja meno funkcija, dailė žmogaus buityje, paremta mašinine gamyba. Keičiasi meno objektas, garbinama mašina, jos kuriamo produkto grožis. Visose meno srityse ryškėja mašinos amžiaus estetika, kūrėjai skelbia: viskas, kas sukurta mašinos, gražu. Nauji komunikacijos ryšiai, orlaiviai, transatlantiniai laivai, radijas, telegrafas, technikos revoliucija žavėjo menininkus, ir jie siekė sukurti naują gyvenimo stilių, kuris atskleistų modernios techninės visuomenės pažangą. Tai buvo agresyvus iššūkis praeities kultūrai, menui, estetinėms nuostatoms, kurį atspindėjo net naujai sukurtos spintos. Rytojaus menas bus ne individualus, bet pagrįstas mokslu, - skelbė kūrėjai. Tai nebuvo nauja idėja. Pasaulio suvokimas racionaliu protu, mokslu pagrįstais eksperimentais, atsiradęs jau XIX amžiaus pradžioje, atvėręs kelią industrinei revoliucijai, amžių sandūroje tapo veiksminga varomąja jėga pokyčiams visose socialinio, kultūrinio bei politinio gyvenimo sferose. Kūryba tapo racionaliu, technišku naujovių ieškojimu, eksperimentu. Judėjimo, greičio, erdvės idėjos mokslo pasaulyje davė impulsą dailininkams, poetams, kompozitoriams ieškoti naujų išraiškos formų radikaliems pokyčiams atspindėti nesidairant į praeities vertybes. Formuojasi intelektualų avangardas literatūroje, dailėje, architektūroje. Filosofų suformuluotas naujas požiūris į žmogaus būties, sąmonės paslapčių pasaulį, laiko kaip nenutrūkstamo srauto samprata palietė rašytojų, dailininkų kūrybą. Dailininkai tapo savotiškais naujų filosofijos teorijų, mokslinių atradimų tarpininkais, siekdami jas įgyvendinti, materializuoti savo kūryboje. Naujas požiūris į formos susiklostymą labai pakeitė daiktiškąją aplinką, turėjo įtakos dizaino raidai. Visa tai atspindi net naujai kuriami baldai. Įvairių šalių teoretikai, vertindami pastarųjų dviejų šimtmečių pokyčius, prioritetą teikė mašinai. Amžiaus pradžia buvo agresyvus iššūkis praeities kultūrai, menui, estetinėms nuostatoms, formavosi mašinos amžiaus estetika. šiuolaikiško interjero kėdė

2013 m. sausio 4 d., penktadienis

Metalo ir stiklo amžius

Geležis padėjo žmogui peržengti akmens amžiaus slenkstį, o XVIII amžiaus pabaigoje metalinių konstrukcijų tiltai sujungė neperžengiamus kalnų tarpeklius ir upių krantus. Prie geležies konstrukcijų pritaikius skaidrias stiklo plokštes atsirado puošnieji oranžerijų paviljonai, kuriais pasipuošė kone kiekvienas dvaras visoje Europoje.
baldaiXIX amžiaus viduryje padidėjęs domėjimasis metalinėmis konstrukcijomis sudarė galimybes atsirasti garsiesiems J. Paxtono Krištolo rūmams, kurie tapo naujos statybos pirmąja kregžde, nors buvo tik parodos paviljonas. XIX amžiaus pabaigoje metalo ir stiklo harmonija tampa įspūdingais moderniais pastatais. Naujų metalo konstrukcijų, technologijos triumfas buvo Pasaulinės parodos proga 1889 metais Paryžiuje pastatytas Eifelio bokštas. Talentingas prancūzų inžinierius Gustave'as Alexandre'as Eiffelis (1832-1923) metalines konstrukcijas taikė ne tik statydamas tiltus, bet ir pastatuose. Nicoje pastatyta observatorija svarbi pažangiu konstrukcijų panaudojimu. Tačiau ne tik Eifelio bokštas Paryžiuje, bet ir tiltai prilygsta tikriems meno kūriniams. XIX amžiaus pabaigoje metalinės konstrukcijos sudarė prielaidas Amerikoje formuotis naujai architektūros krypčiai, pavadintai funkcionalizmu. Garsiausi to meto architektai buvo gerai susipažinęs su Amerikos, Čikagos mokyklos funkcionalizmo, bei kitų žymiausių architektų kūryba, jų pažangiais statiniais, kuriuose buvo panaudotos metalinės karkasinės konstrukcijos daugiaaukščiuose prekybos bei administraciniuose pastatuose. Išprususių architektų dėka Europoje pradėjo formuotis naujas žvilgsnis į architektūrą. Pažangias idėjas atspindėjo ir tuometiniai baldai.
Europoje šie procesai turėjo išskirtinių bruožų. Intensyvi pramoninės gamybos raida, prekybiniai ryšiai, užsimezgę tarp Europos valstybių ir tolimų egzotiškų Rytų šalių paskatino prabangių prekybos namų - salonų, naujų geležinkelių stočių statybą. Naujiesiems prekybos namams buvo būdingas daugiafunkciškumas. Statomų kelių aukštų pastatuose buvo naudojamos pažangios metalinių konstrukcijų technologijos, tačiau dideles erdves, perdengtas stiklinių skliautų, įrėmintų metalinėse konstrukcijose, laikė liedintos geležies atraminės kolonos, išpuoštos secesinės augalijos motyvais. Formavosi naujo tipo visuomeninės paskirties pastatas, atsirado net specifinis terminas visuomenės, liaudies namai, kuriuose įsikurdavo įvairūs klubai, koncertų salės, kavinės, restoranai. Prahoje Obecni dum municipaliteto namuose tebėra išsaugoti autentiški posėdžių, koncertų salių, kavinių interjerai ir net kai kurie baldai.
Briuselyje, viename iš reikšmingų šio laikotarpio centrų, buvo naujo tipo pastatų pradžia. Architektai į metalinių konstrukcijų ir stiklo jungti sutelkė visai naują plastinę stilistiką. Secesija dažnai įvardijama kaip buržuazijos miesčioniško skonio apraiška, jos stilistika neaplenkė nė vieno visuomenės sluoksnio, palietė viską - nuo paprasčiausių apyvokos daiktų iki architektūros ir jos interjerų. Naujuoju stiliumi persmelktos buvo gaminamos net spintos indams ar drabužiams. Tačiau secesija nėra vien tik kaip taikomojo dekoratyvinio meno kryptis. XIX amžiaus paskutinysis dešimtmetis padėjo kūrėjui išsilaisvinti iš griežtų akademinių normų, paskatino individualiai kūrybai, ištobulino kompoziciją dvimatėje plokštumoje, sustiprėjo dėmės, linijos reikšmė, dekoratyvinis jos vaidmuo. Amžių sandūroje vykusius procesus galima įvardyti kaip naują pasaulio suvokimo būdą. Nors secesija savo pamatines idėjas grindė išsilaisvinimo, atsiribojimo nuo praeities, istorizmo nuostatomis, tačiau iš esmės ji buvo susijusi su gotikos, rokoko atgimimu, naujomis formomis, meno ir amatų, naujausiomis estetinio sąjūdžio tendencijomis. Tai buvo virsmo ir metamorfozių metas, apėmęs visas žmogaus dvasinio ir kultūrinio gyvenimo sritis, itin palietęs literatūrą, dailę, architektūrą bei daiktiškąją aplinką.