Pramoninė estetika

Lūžis, kuris įvyko XIX amžiuje visuomenės istorinėje kultūros raidoje, buvo nulemtas mašinos, mechanizacijos atsiradimo. Industrinė revoliucija išstūmė tradicinę visuomenę su jos socialine santvarka priešpriešindama naują mašininės civilizacijos kultūrą. Mašininės gamybos naujovės iškėlė daug nenumatytų kultūrinių, socialinių problemų, kurias teko spręsti ne tik visuomeninėms, bet ir kūrybinėms institucijoms. Naujas civilizacijos raidos etapas pripažinimą skynėsi susidurdamas su nepasitikėjimu, kartais atviru pasipriešinimu ne tik iš akademinio, meninio, bet ir įvairių socialinių visuomenės sluoksnių. Žavėjimosi mašina kaip stebuklu, taip pat gebančiu kurti, laikotarpis truko gana ilgai, iki XX amžiaus pradžios, kol pramoninis gaminys buvo pripažintas estetine vertybe. Dailėje, architektūroje, dizaine ryškėja mašinos amžiaus estetika. Išskirtinis dėmesys teikiamas mašinai, jos judėjimo grožiui. Vyksta esminiai žmogaus materialinių, kultūrinių, dvasinių gyvenimo formų pokyčiai. Mašininės estetikos idėja persmelkė XX amžiaus pradžios menininkų kūrybą, mašiną dailininkai žvelgė kaip i naujos civilizacijos instrumentą, kuris suteikia laisvę kurti nesidairant į praeiti. Objekto struktūra, konstrukcija domino ne tik tapytojus bei skulptorius - tai buvo visuotinis susidomėjimas, atsispindėjęs daiktinėje aplinkoje, dizaine, architektūroje. Loginis mąstymas, mokslu grindžiama kūryba, industrinė masinė gamyba, standartizacija buvo klausimai, atsidūrę ne tik gamintojų, dizaino, architektūros specialistų, bet ir dailininkų dirbtuvėse diskusijų centre. Net tradiciniai baldai buvo kuriami laužant nusistovėjusius standartus. XX amžiaus pirmieji du dešimtmečiai buvo paženklinti įvairiomis modernistinėmis programinėmis deklaracijomis, manifestais, kuriais siekiama pristatyti naujas idėjas, estetines nuostatas, burti bendraminčius. Visuose manifestuose pabrėžiama nauja meno funkcija, dailė žmogaus buityje, paremta mašinine gamyba. Keičiasi meno objektas, garbinama mašina, jos kuriamo produkto grožis. Visose meno srityse ryškėja mašinos amžiaus estetika, kūrėjai skelbia: viskas, kas sukurta mašinos, gražu. Nauji komunikacijos ryšiai, orlaiviai, transatlantiniai laivai, radijas, telegrafas, technikos revoliucija žavėjo menininkus, ir jie siekė sukurti naują gyvenimo stilių, kuris atskleistų modernios techninės visuomenės pažangą. Tai buvo agresyvus iššūkis praeities kultūrai, menui, estetinėms nuostatoms, kurį atspindėjo net naujai sukurtos spintos. Rytojaus menas bus ne individualus, bet pagrįstas mokslu, - skelbė kūrėjai. Tai nebuvo nauja idėja. Pasaulio suvokimas racionaliu protu, mokslu pagrįstais eksperimentais, atsiradęs jau XIX amžiaus pradžioje, atvėręs kelią industrinei revoliucijai, amžių sandūroje tapo veiksminga varomąja jėga pokyčiams visose socialinio, kultūrinio bei politinio gyvenimo sferose. Kūryba tapo racionaliu, technišku naujovių ieškojimu, eksperimentu. Judėjimo, greičio, erdvės idėjos mokslo pasaulyje davė impulsą dailininkams, poetams, kompozitoriams ieškoti naujų išraiškos formų radikaliems pokyčiams atspindėti nesidairant į praeities vertybes. Formuojasi intelektualų avangardas literatūroje, dailėje, architektūroje. Filosofų suformuluotas naujas požiūris į žmogaus būties, sąmonės paslapčių pasaulį, laiko kaip nenutrūkstamo srauto samprata palietė rašytojų, dailininkų kūrybą. Dailininkai tapo savotiškais naujų filosofijos teorijų, mokslinių atradimų tarpininkais, siekdami jas įgyvendinti, materializuoti savo kūryboje. Naujas požiūris į formos susiklostymą labai pakeitė daiktiškąją aplinką, turėjo įtakos dizaino raidai. Visa tai atspindi net naujai kuriami baldai. Įvairių šalių teoretikai, vertindami pastarųjų dviejų šimtmečių pokyčius, prioritetą teikė mašinai. Amžiaus pradžia buvo agresyvus iššūkis praeities kultūrai, menui, estetinėms nuostatoms, formavosi mašinos amžiaus estetika.