2013 m. liepos 28 d., sekmadienis

Apie vaikiško kambario ypatumus

Interjero apipavidalinimas tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti lengvu ir nesudėtingu užsiėmimu, tačiau norint sukurti ergonomišką, saugią ir jaukią aplinką reikia išmanyti begales dalykų. Vieni baldai tinka suaugusiųjų kambariui, o visai kiti – vaikams. Vis labiau populiarėja idėja vaikų poilsio ir žaidimų erdvei paskirti patį geriausią namo ar buto kambarį, nes saulėtoje, šviesioje patalpoje geriau vystosi mažylio regėjimas, judėjimas ir net emocinė pusiausvyra. Pasibaigus dažų ir spalvų deficito laikotarpiui vaikų baldai, žaislai ir net sienos tapo jaukios, spalvotos ir žaismingos. Pasirodo, kad šviesūs ir spalvoti vaizdai lavina mažylių fantaziją, todėl drąsiai nuspalvinkite savo vaikų kambario sienas linksmais mėgiamų animacinių filmukų personažais, besišypsančiais meškučiais, o gal net garvežiais ar lėktuvais. Visos mamos žino ko nori jų mažyliai, tačiau vaikų kambario interjero sprendimus geriau patikėti patyrusiems specialistams, kurie palengvins ne tik tėvelių rūpesčius, bet ir suteiks saugesnį gyvenimą mažiesiems.
Tačiau jei visgi planuojate patys rekonstruoti ir įrengti vaiko kambarį, Jums pravers keletas patarimų. Pirmiausia, venkite aštrių baldų kampų. Užsakinėkite tik tokius baldus, kurie neturi stačių kampų ir atsitrenkus į juos bus mažesnė rizika smarkiai susižaloti. Atminkite, kad vaikų baldai neturi būti aukšti, tamsūs ar sunkiai pasiekiami. Vaikiška lova turi būti su apsauginiais borteliais, kad miegas būtų ramus ne tik mažyliams, bet ir suaugusiems. Kambario sienos gali tapti laisva mažojo menininko išbandymų pradžia. Neleiskite piešti bet kur – geriau tam įrenkite atskirą erdvę. Piešimui paskirkite atskirą kambario sieną, kurią būtų galima nuplauti. Tam yra išrasti net specialūs dažai, kurie neskleidžia kenksmingų medžiagų ir reikalui esant jų paviršius yra lengvai nuvalomas. Vaiko kambario baldai turi būti vaikiški, nebijokite, kad greitai jie bus išaugti, atminkite, kad vaikystė yra tik kartą gyvenime, o atsiminimai iš svajonių kambario su linksmais piešiniais ir spalvotais baldais išliks visam laikui. Jei manote, kad toks kambario įrengimas kainuoja labai brangiai – paskaičiuokite kiek kainuoja gera ir kokybiška virtuvės kambario įranga ir baldai. Svarbiausi faktoriai į ką reikia atsižvelgti renkantis vaikiškus baldus, tai kambario dydis, vaiko poreikiai ir pan. Tačiau pernelyg persistengti derinant slavas ir raštų margumynus taip pat nereikėtų. Svarbu sugebėti atskirti tai kas žaisminga ir tai, kas tampa varginančiai ryšku. Dėl to patariama vengti ryškių, grynų, negesintų spalvų. Jei žavitės raudona, geriau rinkitės švelnesnius šios spalvos atspalvius. Manoma, kad švelni dobilų spalva gerina vaikų atmintį ir padeda vystytis intelektui. Varijuokite žaismingomis detalėmis. Spalvota ir ryški gali būti žaislų dėžė, šviestuvas, o gal nedidelis kilimėlis prie lovos. Tačiau atminkite, kad kas per daug - tas nesveika.
Vaiko kambario interjeras svarbus ne tik jo vystymosi raidai, bet ir mąstymui, pastabumui ir kūrybiškumui ir estetiniam suvokimui. Bene pati gražiausia vaikų kambario dekoracija gali būti pačių mažylių sukurti piešiniai, tokiu būdu bus formuojamas vaiko estetinis, neprimestas grožio suvokimas.

2013 m. liepos 21 d., sekmadienis

Apie dekupažą

Dekupažo procesas, tai tam tikras metodas, kurio pagalba prie medžio yra priklijuojamas popierius taip sukuriant įvairiausius koliažus. Tokie vaikų baldai tikrai gali būti puikus sprendimas norint pagyvinti jūsų numylėtinio kambarį. Be to, pasirinkdami paveikslėlius, kuriais norite išpuošti kambarį galėsite juos sieti su jūsų vaiko pomėgiais: sportu, filmais, gyvūnais. Beje, tam tikros temos pasirinkimas yra patartinas užsiimant dekupažu, dėl to jūsų sukurti koliažai netaps chaotiški. Taigi toliau išvardinsiu pagrindinius žingsnius kaip pradėti dekupuoti.
Mediniai vaikų baldai privalo būti nuvalyti. Naudokite valiklį, nušluostykite visas dulkes ir purvą. Jei tam tikras baldas yra sudėtas ne vien iš medžio, o, pavyzdžiui, ir iš medžiagos patartina tą paviršių uždengti plastikine plėvele iki kol visas procesas bus baigtas.
Nudažykite medinius paviršius. Fono spalvą pasirinkite šviesesnę, taip jinai galės matytis iš po užklijuoto paveikslėlio ir atrodys natūraliau. Be to, paveikslėlių metu padarytos klaidos ne taip aiškiai kris į akis. Norėdami pasendinti baldus galite nudažytą paviršių dar kartą nutepti tamsesnės spalvos dažais ir tada ant šių užtepti specialaus lako, kuris sutraukia dažus. Šiuo būdu viršutinis sluoksnis suskilinės ir iš apačios pasirodys šviesios spalvos, o baldai įgaus senumo atspalvį.
Po to iškarpykite paveikslėlius, kuriuos norėsite klijuoti ant baldų. Paveikslėlius galite išsirinkti iš knygų, žurnalų, servetėlių, komiksų. Ant baldų šiek tiek natūraliau atrodo plonesnio popieriaus karpiniai. Iškirptus piešinėlius pasidėkite ant paviršių. Sugalvokite kaip turėtų atrodyti jūsų kompozicija.
Priklijuokite paveikslėlius. Labai svarbu, kad pasirinktuose klijuose būtų polivinilo acetato. Klijuokite atsargiai, su pirštu išlyginkite susidariusias raukšles. Nepadauginkite klijų, nes šie gali suformuoti įplyšimus. Po visko, palikite paviršių kelioms valandoms, kad šis išdžiūtų.
Galiausiai paviršius nulakuokite, taip užtvirtinsite paveikslėlius. Tik nepadauginkite lako, visą paviršių denkite tolygiai. Užtepę pirmą sluoksnį palaukite kol šis išdžius. Po to šią procedūrą pakartokite dar porą kartų, kol nebesimatys paveikslėlių iškilimo.
Pagaliau jūsų vaikų baldai atnaujinti ir ne šiaip atnaujinti, o dekupuoti. Taigi naudojant šį metodą ne tik galite sutaupyti, tačiau ir papuošti savo vaiko kambarį pagal jo pomėgius.

2013 m. liepos 7 d., sekmadienis

Apie italų dizainerius ir ne tik

Italų dizainas pasižymėjo intelektualiu išradingumu, pagrįstu mokslinėmis, technologinėmis naujovėmis, nuolatiniu ieškojimu. Vieno ryškiausių vyresniosios kartos italų dizainerių Bruno Munari teorinė veikla buvo reikšminga pokariu besiformuojančiam italų ieškojimų dizainui. Kūrybinį kelią jis pradėjo nuo skulptūros, tapybos, domėjosi futurizmu, dalyvavo futuristų rengiamose parodose. Futuristų skelbiamos avangardinės idėjos - ekspresija, judėjimas paskatino eksperimentuoti. Ketvirtajame dešimtmetyje Munari pradėjo domėtis kinetinio meno galimybėmis panaudojant spalvas, eksperimentavo su persišviečiančiomis medžiagomis, sukūrė pirmuosius kinetinio meno objektus. kūrė netradicinius dizaino objektus - šviestuvus, galinčius subyrėti, dirbo su plastikais. Jis nuolatos eksperimentavo, kūrė kinetinius objektus, stengėsi peržengti ribas, skiriančias techniškąjį ir meno pasaulį. Per du pokario dešimtmečius atsiskleidė nemažai įdomių, radikaliai italų dizainą pakeitusių kūrėjų, kurių galvose virė naujos idėjos kuomet net spintos tapo avangardinio meno objektu.
Septintajame dešimtmetyje Italijoje paaštrėjus politinei situacijai, sustiprėjus studentų protestams, jauniesiems dizaineriams atrodė, kad gražus dizainas ir jaukūs minkšti baldai neatitinka pasikeitusios gyvenamosios socialinės aplinkos, iškilusių politinių, ekologinių problemų. Jaunieji dizaineriai, veikiami populiariosios kultūros ir susidariusios naujos socialinės aplinkos, iš plastiko ima kurti netradicinius baldus. Jų kuriami minkšti baldai lengvai transformuojami, keičiami, dažniausiai net pripučiami. Taip išreiškiamos ne tik dizainerių, bet ir jaunosios kartos protesto nuotaikos, vyravusios septintojo dešimtmečio Europoje.
Sunku italų dizaine aptikti kitą tokią talentingą asmenybę, kaip Joe Colombo, kupiną futuristinių ateities būsto erdvės planavimo novatoriškų idėjų. Per trumpą savo kūrybos laikotarpį jis sukūrė tiek daug laiką pralenkiančių darbų, kurie ir šiandien stebina. Colombo studijavo tapybą, dalyvavo parodose, daug eksperimentavo. Vėliau visą dėmesį skyrė dizainui, ypač domėjosi kosmosu, kurį žmogus rengėsi užkariauti. Kaip visi to meto dizaineriai, jis daug dėmesio skyrė architektūros, interjero erdvės sprendimui, analizavo naujos gyvenamosios aplinkos peizažą. Colombo interjero sprendimai asocijavosi su erdvėlaiviais, kurie radikaliai pakeitė gyvenamosios erdvės sampratą. Kurdamas ateities interjerą dizaineris pažvelgė į jį kaip į dinamišką procesą, vykstantį laike ir erdvėje. Jo samprotavimai primena konstruktyvistų idėjas, tik nauju civilizacijos raidos lygmeniu. Septintajame dešimtmetyje Colombo gyvenamąją erdvę nukėlė į XXI amžių, pasitelkęs naująsias technologijas, sukūrė erdvės planavimo principus, kuriuos taikė kurdamas kompaktišką gyvenamąją aplinką, pirmenybę teikė sintetinėms medžiagoms.
Septintajame dešimtmetyje italai tapo radikalaus dizaino lyderiais ir pakeitę Europos dizainą. Italijos menininkai perėjo prie naujų medžiagų, iš plastiko buvo gaminami įvairūs baldai.
XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje sugrįžtama prie praeities futuristinių idėjų, spalvingų sprendimų. Italų dizainerių kūryboje ryškėja ir minimalizmo tendencijos, aktualios bioninės formos, kurios pastebimos ne tik pasaulio jaunosios kartos, bet ir vyresniųjų dizainerių kūryboje.
Taigi Italijos indėlis į šiuolaikinį dizainą ir net kultūrą yra neabejotinas. Jaunimo tarpe iki šiol populiarūs pripučiami minkšti baldai ar vadinamieji sėdmaišiai, kurie puikuojasi net moderniuose ofisuose.

2013 m. birželio 30 d., sekmadienis

Garsiausi itališki prekiniai ženklai

Šiais laikais ieškodami interjero detalių savo namams ypatingą dėmesį kreipiame į saulėtosios Italijos dizainerius ir jų darbus. Nuo seno itališki baldai buvo kokybės ir gero skonio garantas, o kaip yra šiandien? Ar išlaikytos senosios tradicijos ir kokybė? Ar tebėra nostalgiją menančių, tačiau naujumu kvėpuojančių dizaino firmų?
Viena ryškiausių Italijos firmų, išsiskirianti ir šiandien savo pažangiomis gamybinėmis ir socialinėmis programomis, - tai Olivetti. Pokario metais ji daug dėmesio skyrė elektronikai, pradėjo gaminti elektroninius kompiuterius, rašomąsias mašinėles. 1959 metais pagamino pirmąjį kompiuterį.
Olivetti firmos programoje nuo pat įkūrimo pradžios svarbų vaidmenį vaidino socialiniai aspektai, architektūra, gamybiniai pastatai. Septintajame dešimtmetyje įkūrusi gamybines atstovybes, fabrikus, parduotuves, daugelyje pasaulio šalių firma užmezgė glaudžius kontaktus su žymiais pasaulio architektais. Tokijuje Olivetti pastatus suprojektavo japonų architektas Kenzo Tange, Amerikoje, Pensilvanijoje, fabrikas buvo pastatytas pagal Louisso Kahno projektą. Olivetti mokymo centrą Didžiojoje Britanijoje projektavo Jamesas Stirlingas, XX amžiaus pabaigoje firma pradėjo bendradarbiauti su pasauliniais telekomunikacijų operatoriais. Pastaraisiais metais Olivetti dar kartą įtvirtino įkūrėjo C. Olivetti pradėtą humanistinę socialinę programą. Ivrea mieste įrengė moderniosios architektūros muziejų po atviru dangumi, kad žmonės galėtų susipažinti su unikaliais firmos sukurtais statiniais, planavimu.
Su naujomis technologijomis, plastikais ypač daug eksperimentavo M. Zanuso, studijavęs architektūrą Milano politechnikoje. 1947 metais Milane įkūrė savo studiją, toliau tęsė eksperimentus su plastikais. Zanuso baldai gaminti pritaikius originalias technologijas, išradingai panaudojus specifinę gumos (kaučiuko) rūšį, tai sudarė galimybę sukurti plastiškų formų baldus, kurie buvo eksponuoti IX Milano trienalėje. Firmos Artflex užsakymu Zanuso sukūrė fotelį Lady, kurį gaminant buvo panaudota nauja gumos rūšis. Šis fotelis buvo eksponuotas Milano trienalėje ir apdovanotas Grand Prix.
Firmoje Kartell buvo gaminami baldai pritaikius naują technologiją, kai formos pripildomos polietileno. Šia technologija buvo pagamintos Zanuso sukurtos kėdutės ir kiti vaikų baldai. Nauja technologija leido vienu liejimu pagaminti kėdę be detalių ir jungimų. Kartell, bendradarbiaudama su žinomais italų dizaineriais: Joe Colombo, Sergio Asti, Marco Zanuso, Anna Castelli Ferrieri, Gae Aulenti ir kitais, prisidėjo prie tolesnės italų dizaino raidos. Individualių ieškojimų, eksperimentų dizainas sutapo su 1960-1970 metų ekonominiu Italijos pakilimu ir atėjusia jaunųjų dizainerių karta. Pokario italų dizainas susiklostė kaip savita avangardinio dizaino kryptis. Tai nulėmė silpna techninė gamybinė bazė, nes nebuvo galimybių dizaineriams įgyvendinti novatoriškų kūrybinių sumanymų. Italijos dizaino pradininkai baigę architektūros studijas Milano politechnikoje, buvo gerai teoriškai pasirengę. Tai lėmė jų, kaip individualių kūrėjų, braižą.
Italų radikalųjį dizainą imta vadinti ieškojimų dizainu, kuris atsiskleidė dizainerių studijose. Konceptualiai plėtotis italų dizainą pastūmėjo neorealizmo tendencijos, domėjimasis kultūros, socialiniais aspektais, noras aprėpti problemas, peržengiančias dizaino ribas. Italų dizainerių kūryba kupina ironijos, žaidimo, provokuojančių emocijų, drąsių eksperimentų. Šeštajame dešimtmetyje iš Amerikos ir Didžiosios Britanijos pradėjusi plisti masinė vartotojiška kultūra Italijoje transformavosi, įgavo naują populiaraus meno formą, kuri dizainui suteikė konceptualią prasmę.

2013 m. birželio 16 d., sekmadienis

Pagaminta Italijoje

Amžinasis posakis byloja, kad visi keliai veda į Romą. Italija viena labiausiai turistų lankomų šalių. Kiekvienais metais milijonai žmonių vaikštinėja istorinėmis gatvelėmis ir žavisi nepakartojamais vaizdais, kultūra ir net maistu. Tačiau šį kartą į Italiją pažvelkime kitu kampu. Panagrinėkime šios šalies pramonę ir jos vystymąsi. Juk visi šie procesai atvedė Italiją iki to, kuo šiandien didžiuojasi kiekvienas ten apsilankęs ar gyvenantis. Iki šiol visų vertinami odiniai ir minkšti baldai, vardinės dizainerių suknelės ar batai. Didžiausi lūžiai pramonės istorijoje įvyko per visą pasaulį sukrėtusius Pasaulinius karus. Tačiau kas ir kaip vyko karams praūžus?
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Italijos pramonė buvo visiškai sugriauta, nebuvo net prieškario lygio. Žlugus B. Mussolini fašistinei diktatūrai, prasidėjo visuotinis tautinis, ekonominis, kultūrinis ir meninis atgimimas. Įsitvirtinti pokario rinkoje ir užimti reikšmingą vietą šalia kitų industrinių šalių buvo nelengvas uždavinys. Tačiau per palyginti trumpą pokario rekonstrukcijos laikotarpį italai sugebėjo atkurti pramonę ir išplėtoti eksportą. Atstatomajam darbui pirmiausia buvo pasitelkti dizaineriai, panašiai kaip Amerikoje didžiosios ekonominės krizės metais. Kitas faktorius, leidęs Italijai užimti tvirtas pozicijas tarptautinėje rinkoje, tai perėjimas prie naujų medžiagų ir technologijų gamyboje. Net spintos išsiskyrė savo subtilumu! Italijos eksportas šeštajame dešimtmetyje pralenkė Didžiąją Britaniją, Prancūziją ir Vakarų Vokietiją, tik Japonija išliko lyderės pozicijoje.
Drabužių dizainas, kaip ir kitos dizaino šakos, išaugo iš įvairių amatų ir smulkaus verslo. Trys broliai Cerruti XIX amžiaus pabaigoje pradėjo tekstilės verslą ir gamino geros kokybės vilnonius audinius. Cerruti pavardė šiandien asocijuojasi su žymiu vyrų drabužių dizaineriu Nino Cerruti .Visame pasaulyje žinomų prestižinių odos aksesuarų Gucci pradžia buvo Guccio Gucci įkurta balnų krautuvėlė, kuri vėliau pradėjo gaminti raiteliams krepšius ir populiarius mokasinų tipo batus.
Italijos drabužių dizainas ir prekyba su ženklu Made in Italy prasidėjo pokario rekonstrukcijos metais. 1952 metais Florencijoje savo kolekcijas pademonstravo drabužių dizaino pradininkai Emilio Pucci, Roberto Capucci ir šiandien žinomi aukštosios mados atstovai Garavani Valentino, Giorgio Armani bei kiti. Italija pokario metais tapo viena iš drabužių dizaino lyderių, žymiausių drabužių kūrėjų firminiai centrai buvo atidaryti visame pasaulyje. Rekonstrukcijos laikotarpiu Milanas tapo ne tik dizaino, bet ir pasaulio madų sostine. Šių pozicijų jis neapleidžia iki šiol.
Italai norėjo atkreipti pasaulio dėmesį į besiformuojančią naują itališkojo dizaino kryptį. 1961 metais Milane buvo įkurta institucija, kuri skatino ir rūpinosi baldų dizainu, nes Italijoje iki pokario baldų pramonė nebuvo išplėtota. Į baldų projektavimą ir jų gamybą imta žiūrėti kaip į daugelio meno šakų sintezę, ypač daug dėmesio skirta estetikai, todėl net minkšti baldai išsiskyrė savo elegancija.. Socialinės kultūros siekis buvo kurti estetišką naują gyvenamąją aplinką su masinės gamybos daiktais.

2013 m. birželio 2 d., sekmadienis

Japonija - tekančios saulės šalis

Japonijoje nuo seno gyvuoja materialinės ir dvasinės estetinės kultūros sintezė. Japonai save suvokia kaip visumos dalį, harmoningas santykis su gamta, jautrumas jos pokyčiams išugdė subtilų skonį, atsakomybę prisiliečiant prie aplinkos, įsiterpiant į ją. Tradicinei estetikai būdingas minimalizmas išlieka kaip vienas svarbių šiuolaikinio dizaino bruožų. Tai ypač atspindi japonų kurti baldai ir poilsio vietų aplinka. Žmogaus kuriama aplinka remiasi visumos supratimu - architektūra, interjeras, daiktai toje visumoje turi savo vietą. Kūryba pagrįsta gamtoje egzistuojančiais harmonijos dėsniais, formos susidarymo logika, visa, kas paprasta, natūralu, santarvėje su gamta išsiskiria santūrumo poetika. Daiktai ar baldai jeigu jie patogūs, turi savo vietą, yra gražūs. Japonai gerbia tradicines medžiagas, maksimaliai pasinaudoja jų natūraliomis ypatybėmis, stengiasi medžiagos neužgožti, paprasčiausiomis priemonėmis parodyti natūralų jos grožį. Greitai augantis bambukas Japonijoje simbolizuoja gyvenimą, besikeičiančią jo tėkmę. Bambukas japonams tradicinė statybinė, amatininkų naudojama medžiaga, net maistas. Dėl konservuojančių savybių bambuko lapai nuo seno naudojami maisto pakavimui, ir dabar į jo lapus vyniojami maisto produktai.
Kalbant apie japonų dizaino ištakas, būtina aptarti ir specifinę menų hierarchiją Tekančios saulės šalyje. Japonijoje išskirtinę vietą užima kaligrafijos menas, istoriškai susijęs su kinų rašmenimis. Kaligrafija čia glaudžiausiai siejasi su tapyba, poezija ir išplėtojama kaip aukščiausias menas. Piešiniuose, tapyboje ant šilko ir popieriaus svarbus kiekvienas lengvas teptuko brūkštelėjimas, linija, mažytis taškelis. Viskas turi emocinę prasmę, sukuria vientisą, tobulą kompoziciją. Gebėjimas keletu štrichų didelėje plokštumoje sukurti darnią kompoziciją, perteikti norimą idėją, emocinę nuotaiką - tai didelis japonų menininkų meistriškumas, sunkiai įveikiamas europiečiams. XIX amžiaus pabaigoje japonų tušu ištapyti popieriaus ritiniai, medžio raižiniai turėjo įtakos Vakarų grafikos, plakato meno atgimimui. Kaligrafija Japonijoje turėjo dieviškojo meno statusą. Ji remiasi ženklų įprasminimu, informatyvumu. Neatsitiktinai kaligrafiškų hieroglifų vaizdinės, informatyviosios prasmės, emocionaliosios ženklinės struktūros plačiai naudojamos šiuolaikinės pakuotės, reklamos, net drabužių dizaine. Visiems gerai žinomas gėlių komponavimo menas ikebana, su budizmu atėjęs iš Kinijos. Gamtos grožio, gėlių aukojimo Budai ritualas Japonijoje VII amžiaus viduryje padėjo pagrindus gėlių komponavimo - ikebanos mokyklai. Su budistų vienuoliais į Japoniją atėjo arbata, atnešusi ir išskirtinę arbatos gėrimo ceremoniją. Atsirado ne tik ritualas, arbatos indai, bet ir savita arbatos namelio architektūra su minimalistine moduline vidaus erdve, aplinka ir baldai. Kiekvienas daiktas - gėlių puokštė, lėkštėje patiektas maistas turi savo prasmę, užkoduotą tam tikrą potekstę. Maisto patiekimas, kruopštus dekoravimas ir jo išdėstymas - taip pat sudėtingas, subtilus menas, turintis senas tradicijas.
Tradicinis gyvenimo būdas, kulinarijos menas yra susijęs su baldų dizainu. Tradiciškai iškilmingomis progomis kiekvienas patiekalas, kaip tikras meno kūrinys, patiekiamas ant atskirų, nedidelių, skirtingo aukščio stalelių, kurių gali būti keletas. Staliukai po vaišių kompaktiškai sustumiami vienas po kitu ir gyvenamojoje patalpoje tampa dekoratyviniu objektu.
Japonų būste visi apyvokos daiktai, vaikų baldai yra darnios sistemos, kiekvienam daiktui savo vieta. Tradicinėje architektūroje, interjere, balduose dominuoja stačiakampis, kvadratas, akcentuojamos horizontalios, vertikalios linijos, jų santykiai.
Minimalizmas, atsiribojimas nuo nereikalingų smulkmenų leidžia japonui medituoti, kurti, fantazuoti - taip pasiekiama susiliejimo su gamta, kosmosu, nepažintomis pasaulio paslaptimis, kurios visada žmoniją skatino ieškoti.

2013 m. gegužės 26 d., sekmadienis

Tradicija japonų mene

Sakoma, kad visur gerai, bet namuose geriausia. Šiais laikais tai ypač aktualu, nes visai nesunku įsigyti lėktuvo bilietą į vieną ar kitą tolimesnę šalį ir per pusdienį pakeisti kelias laiko juostas. Atsivėrus valstybių sienoms tapo lengviau pamatyti kitas šalis, kultūras ir net tradicijas, tačiau svarbu puoselėti ir savo šalies identitetą, kultūrą ir papročius. Apie tai kaip reikia nepasimesti tautų labirintuose geriausiai papasakoti galėtų japonai.Tekančios saulės šalyje, ant pasaulio krašto... Kiek daug gražių epitetų ši šalis turi, tačiau ne vien tradicinė architektūra, kabuki teatras ar naujausios technologijos padarė ją tokia ypatinga.
Kelis šimtmečius trukusi izoliacija nuo viso pasaulio padėjo atsiriboti nuo japonams svetimo vakarietiško mentaliteto ir sukurti harmoningą aplinką, kurioje įkūnyta baigtinė tvarkos ir grožio sistema. Japonų tautos homogeniškumas ir šiandien leidžia išsaugoti savo identitetą, harmoningai jį susiejant su pažangiausiomis civilizacijos naujovėmis. Per ilgus amžius susiformavęs žmonių mentalitetas lemia išskirtinius japonų kultūros bruožus. Tradiciniuose japonų namuose net virtuvės baldai simbolizuoja ilgametes tradicijas persipynusias su pažangiausiomis naujovėmis.
Visos žmogaus kuriamos socialinės formos remiasi ta pačia gamtos formų susidarymo logika. Kuriamas vientisas pasaulis, kuriame žmogus taip pat randa savo vietą, yra jo dalis. Daikto tikslingumas, aiški funkcija yra būtina sąlyga, kurią nesunku pastebėti paprasčiausiuose senuose daiktuose, gyvenamojoje aplinkoje ir šiuolaikiniame dizaine. Net spintos turi aiškią savo formą ir funkciją. Japonai geba jautriai derinti tradicinius daiktus su šiuolaikiniais - vakarietišku stiliumi įrengtų namų arba viešbučio vonios kambaryje šalia modernios vonios puikiai dera tradicinis medinis kubilas. Amatininko rankomis nulipdytas dubenėlis papildo modernaus servizo komplektą. Visa tai keliavo amžius ir tebenaudojama šiais laikais. Japonijoje nuo arbatos pageltęs puodelis vertinamas labiau nei naujas gaminys. Čia sąvoka gražus gali būti apibūdintas ir kreivas dubenėlis, tačiau gal būt iš to paties indo arbatą geria jau trečia ar ketvirta tos pačios giminės karta.
Japonijoje gamta vaidina išskirtinį vaidmenį žmogaus gyvenime. Gyvenimas gamtos ritmu japonams sudaro būties pagrindą. Gamtos reiškiniai, menkiausi metų laikų pokyčiai atsispindi japonų buityje, kūryboje, tai atspindi net virtuvės baldai. Gamta diktuoja keturių metų laikų pokyčių emocinę sistemą, kuri lemia meninės raiškos formas, spalvų gamą. Japonijoje kiekvienas metų laikas turi savo simbolinį kodą, kuriuo vadovaujantis kuriamos gėlių kompozicijos, ornamentika, dekoro elementai, koloritas. Pavasario simbolis - sakuros žiedai - puošia drabužį, kuris dėvimas pavasarį. Jeigu vaza ar dubuo dekoruotas sakuros žiedais, vadinasi, ją reikia statyti interjere ar jame patiekti maistą. Vasara Japonijoje - tai dažnos liūtys, vandens sūkuriai, vešli augmenija. Šio metų laiko simbolis yra vandens verpetai, vandens augmenija, žali bambuko lapai. Jeigu japoniško sodelio smėlis išraižytas smulkių linijų, lyg vandens bangelių, vadinasi, tai vasara. Rudenį šiame sodelyje jau bus kitas piešinys. Ruduo - tai raudoni klevo lapai, o Mėnulio pilnatis - ypatinga rudens šventė, kai visi vyksta už miesto gėrėtis nuostabia sidabrine jo šviesa. Žiema - sniegas, apsnigti nameliai, bambuko stiebai. Ir visa tai žavingoji ir savita Japonija.

2013 m. vasario 20 d., trečiadienis

XX amžiaus civilizacijos procesai

Dizaino istorijoje galime pastebėti ne vieną idėjinį ir net revoliucinį suvokimo lūžį. Tačiau vieną stipriausių impulsų meninkų darbui davė Antrasis Pasaulinis karas. Vyravusias griežtas formas ir militaristines spalvas ėmė keisti drąsūs ir inovatyvūs sprendimai. Net tuometiniai namų ar biuro baldai buvo tarsi persmelkti vidinio griežtumo ir susikaustymo.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui į dizainą atėjo nauja dizainerių karta, kurios darbai užima garbingą vietą moderniame klasikiniame dizaine. Tokie dizaineriai, kaip Suomijoje - Wirkkala, Sarpaneva, Danijoje - Koppelis ir Jorgenas Wegneris, Italijoje - Mollino, Sottsassas, Amerikoje - Eamesas ir Saarinenas, radikaliai pakeitė dizaino kryptį. Paryžiuje madų dizaine kylanti žvaigždė Dioras pristatė pavasario drabužių kolekciją, kurią pradėta vadinti New Look. Dizaineris iš esmės pakeitė karo metais atsiradusį griežtų linijų moters-karės drabužio siluetą, sugrąžino jos moteriškumą, išryškino kūno formas. Visa tai iš pradžių atrodė labai futuristiškai ir net destruktyviai. Tačiau dizaino perversmas ne tik namų interjero, bet net ir drabužių madų srityje tapo nauju atspirties tašku visoje dizaino raidos istorijoje.
Dailininkai, pasinaudodami kai kuriomis modernizmo meno formomis, jas transformuoja, kuria platesnei auditorijai priimtinesnius kūrinius. Tai buvo pirmieji žingsniai populiariosios kultūros ir meno linkme. Dizaine pakito griežta, funkcionali daikto forma, pasitelkiamos organinės gamtos formos, akcentuojama idėja, kuri dizaineriui leidžia laisvai improvizuoti. Naujos laisvės proveržio bangos buvo įkvėpti net minkšti, odiniai baldai.
Šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintajame dešimtmetyje meno pasaulis grįžta prie pradinių formų - apskritimo, rutulio, kvadrato, kubo, kurios dizaineriams yra svarbūs kompozicijos elementai. Jas pasitelkus kuriami aplinkos daiktai, ornamentai, projektuojama interjerų erdvė ir net biuro baldai. Drabužių dizaineriai taip pat neatsispyrė pagundai sukurti kosminį mados stilių. Pierre'as Cardinas ant moterų galvų užmovė kosmonautų šalmus, vyrus ir moteris aprengė glaustinukėmis. Paco Rabanne septintajame dešimtmetyje parodė sensacingą drabužių kolekciją, panaudojęs neaustines medžiagas - plastiką, sidabru švytintį metalą.
Didžiausią perversmą socialinėje aplinkoje, kultūroje, mene padarė naujų komunikacijų – televizijos, atėjimas į kasdienį žmonių gyvenimą. Televizija virtualiai suartino pasaulį, svarbiausi įvykiai tapo prieinami namų aplinkoje. Atsiradusi televizorių paklausa ir gamyba įtraukė dizainerius į naują perspektyvią projektavimo sritį. Palengva televizorių, radijo aparatūros formos keitėsi, tapo aptakesnės, medį išstūmė plastikai, kurie leido sumažinti gaminio svorį, panaudoti įvairesnes spalvas.
Spartūs XX amžiaus civilizacijos procesai ir praūžęs karas daugelyje pramoninių, techniškai išsivysčiusių šalių ištrynė natūralų gyvybinį ryšį su etninėmis amatų šaknimis. Septintajame dešimtmetyje Europoje šalia masinės kultūros, populiaraus meno padidėjo dėmesys savo kultūros ištakoms, liaudies tradicijoms, natūralioms medžiagoms, jų ypatybėms. Tai atsispindi amatininkų sukurtuose darbuose. Amerikoje, kur gyventojų sudėtis įvairi, taip pat imta domėtis savo etninėmis šaknimis. Tuo tarpu Lietuvoje viskas šiek tiek vėluoja. Nors čia taip pat jaučiamas padidėjęs dėmesys savosios kultūros ištakoms ir senosioms tradicijoms bei papročiams.
modernus krėslas

2013 m. vasario 14 d., ketvirtadienis

Kur papietauti?

Daugelis dirbančių žmonių susiduria su problema - pietauti kasdien restorane yra brangu, o gaminti namie ir neštis į biurą daugeliui žmonių yra nepatogu. Šiame straipsnyje palyginsime šių dviejų variantų pranašumus ir trūkumus bei įvertinsime, kokį pasirinkimą turėtų atlikti kiekvienas žmogus.
Pirmiausia, ar Jūsų biure yra mikrobangų krosnelė ar mini virtuvė? Jei biure turite priemonių, su kuo gaminti ar bent pasišildyti maistą - pabandykite pasigaminti savo maisto ir jo atsinešti bent kartą per savaitę. Kartą per savaitę papietavę namie gaminto maisto sutaupysite vidutiniškai nuo 40 iki 60 Lt per mėnesį, nes pietauti restorane kainuoja nuo 10 iki 15 Lt. Žinoma, iš šios sumos reikia atimti gaminimui namie panaudotų produktų kainą.
Kartais vadovai persistengia Biure įrengdami dideles virtuves. Biure nėra būtini visi virtuvės baldai ar spintos kruopų ir kitų neesminių produktų laikymui. Biure užtenka priemonių maisto šildymui - tai mikrobangų krosnelė ar maža viryklė. Daugeliu atveju biure būna daug žmonių, kurie tiesiog fiziškai negalėtų pietų metu sau gamintis net pačių paprasčiausių patiekalų. Taip pat darbo metu daugelis žmonių stengiasi, kuo optimaliau išnaudoti laiką ir negali viso jo skirti maisto gaminimui. Žinoma, yra ir išimčių - kartais žmonės gamina maistą ir biure. Vienas iš kolektyvo narių skiria laiko prieš pietų pertrauką maisto gaminimui, o visi pietų pertraukos metu pietauja. Tokių atvejų pasitaiko mažuose kolektyvuose. Kiekviename biure taip pat būtinas arbatinukas - darbuotojai galės pasigaminti arbatos ar kavos bei maža spinta, kur būtų galima laikyti šiuos gėrimus.
Maisto gaminimui skirtas laikas - nėra sugaištas laikas. Dažnai žmonės stengiasi per dieną atlikti kuo daugiau darbų ir neįvertina, kad reikia skirti laiko ir poilsiui. Maisto gaminimas irgi gali būti poilsis. Kiekvienas patiekalas yra kartu ir meno kūrinys, o ne tik organizmui reikalingų ir naudingų medžiagų šaltinis. Maisto gaminime reikia daug kūrybos: sugalvoti, kokius ingredientus naudosi, kaip juos apdorosi, kaip patieksi. Tai puikus būdas atsipalaiduoti po rutininių darbų, kuriuos įprastai tenka atlikti daugeliui biuro darbuotojų. Net jei nesate pratę gaminti namie, žinokite, kad virtuvės baldai nėra reikalingi, jei norite paruošti paprastas salotas ar skanią košę.
Restoranuose pateikiamas maistas ne visada yra kokybiškas. Ieškodami, kur kiekvieną dieną galime papietauti dažniausiai renkamės vietas pagal kainą, o ne pagal maisto kokybę. Ne paslaptis, kad įvairių restoranų valdytojai stengdamiesi sumažinti jų patiekalų kainą dažnai taupo būtent kokybės sąskaita. Naudojami ne patys šviežiausi produktai, samdomi mažesnę kvalifikaciją turintys virtuvės darbuotojai. Iš žemesnės kokybės produktų pagamintas maisto skonis gali būti geras ir skonio skirtumą gali pajausti tik specialistai, bet organizmas skirtumą pajaus. Suvalgęs nekokybiškai pagamintą patiekalą jausiesi apsunkęs, neenergingas. Gamindamas maistą namie visada gali būti garantuotas, kad produktai ir gaminimo metodai tau yra priimtini.
Gamindami maistą namie mes sutaupome laiko. Vietoj to, kad pietų pertraukos metu sėstume į automabilį, važiuotume iki artimiausios kavinės, lauktume aptarnaujančio personalo, greitai pavalgome kavinėje ir po visos procedūros keliautume atgal į biurą, mes galime ramiai papietauti per 30 min biure. Teigiama, kad visada pietauti reikia ramiai, neskubant. Svarbu maistą kuo daugiau kartu sukramtyti.
Taigi, pietaudami namie gaminto maisto mes sutaupome, saugome savo sveikatą ir sugaištame mažiau laiko. Panašu, kad tai geriausias būdas pasistiprinti darbo metu. Restoranus ir kavines galime aplankyti kelis kartus per savaitę, kai ten esame susitarę susitikti su partneriais ar draugais.
ofiso virtuvė

2013 m. vasario 5 d., antradienis

Pramonės revoliucija Amerikoje

Amerikos dizainą visų pirmiausia lėmė aktyvūs visuomeniniai, socialiniai procesai, vykę XVIII amžiaus pabaigoje ir XIX amžiaus pradžioje. Europoje prasidėjusi revoliucijų banga pasiekė ir Ameriką. Pasibaigus nepriklausomybės karams, Amerikos kolonijos paskelbė nepriklausomybę ir tapo Jungtinėmis Šiaurės Amerikos Valstijomis. Prasidėjo masinis emigrantų antplūdis. XIX amžiaus viduryje, kai Didžiojoje Britanijoje dar tik kalbama apie dizaino pertvarkymą naujais pagrindais, Amerikoje sparčiai pertvarkoma masinė gamyba. Amžiaus pabaigoje sukuriama moksliškai pagrįsta gamybos sistema, padėti funkcionalizmo pagrindai architektūroje, kurie ateityje tapo reikšmingi Europos pramoninio dizaino ir architektūros raidai. Industrinės revoliucijos procesai Amerikos kontinente prasidėjo kiek vėliau negu Didžiojoje Britanijoje, tačiau vystėsi gerokai sparčiau. Pramonėje plačiai diegiama mechanizacija, standartizacija, naujos gamybos technologijos, rinką stengiamasi pripildyti masinės gamybos produkcijos.
Baldų gamintojai, dažniausiai imigrantai, į Ameriką perkėlė amžiaus viduryje prasidėjusį grįžimą į baroko, rokoko laikus. Daugiausia baldai gaminti Čikagoje, Niujorke. Vienas iškiliausių Amerikos baldų gamintojų dizaineris Gustavas Stickley išplėtojo baldų gamybą ir prekybą ir sukūrė savitą baldų stilių, kuris turėjo įtakos ir kitiems projektuotojams. Kūrėjo projektuotos biuro kėdės ir kiti baldai dvelkia išskirtine dvasia. G. Stickley baldų detalės buvo pinamos net iš nendrių.
Urbanizacija, intensyvi pramonės raida, gyventojų aktyvumas, natūraliai lėmė buitinės paskirties gaminių vartojimo poreikį, taip pat ir jų gamybą. Amerika buvo pirmoji šalis, kuri pradėjo gaminti ir vartoti dulkių siurblius, siuvamąsias, skalbimo mašinas, rašomąsias mašinėles. Didėjant buityje vartojamų prekių poreikiui, plečiantis jų gamybai, svarbi tampa informacija, reklama.
1929 metais per Ameriką nuvilnijo didžioji depresija, pirmiausia palietusi Niujorko rinką, kitus stambius pramonės centrus. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje Amerika išgyveno ekonominę krizę - didžiąją depresiją: bankrutavo gamyklos, bankai. Sudėtingais ekonominės krizės metais pramonė nebegalėjo didinti gamybos tempų, rinka buvo perpildyta masinės produkcijos gaminių, gyventojų perkamoji galia sumažėjo. Įdiegus naujas technologijas sumažėjo darbo jėgos poreikis, iš gamyklų buvo atleidžiami darbininkai. Prasidėjo bedarbystė. Šiuo sudėtingu kraštui laikotarpiu pramonininkai ieškojo būdų išsilaikyti krizės sąlygomis, sukurti patrauklesnį gaminį, privilioti pirkėją. Pramonės įmonės ieškojo reklamos, parduotuvių, scenos apipavidalintojų dailininkų, kurie padėtų sukurti naują produkto įvaizdį. Tokiomis sąlygomis XX amžiaus antrajame dešimtmetyje formavosi pirmoji dizainerių karta, vadinamieji dizaineriai konsultantai. Pirmoji Amerikos dizainerių karta įprasmino komercinio pramoninio dizaino idėją, suformavo demokratišką - populiarų XX amžiaus pramonės masinės produkcijos stilių, vartotojiškos visuomenės estetinį skonį.
Amerikos pramoninio dizaino pradininkų gretose dirbo baldų ir interjero projektuotojas Donaldas Deskey. Po 1925 metų Pasaulinės dekoratyvinio meno parodos Paryžiuje ėmėsi baldų, interjero įrangos projektavimo. Jis buvo vienas iš dizainerių konsultantų, savo karjerą pradėjęs reklamos srityje Čikagoje kaip grafikas dizaineris. specializavosi apšvietimo, baldų projektavimo srityje. Sėkmę dizaineriui atnešė suprojektuoti baldai Johno D. Rockefellerio apartamentams Manhetene, baldai ir apipavidalinti Radio City Music Hall interjerai Niujorke. Deskey eksperimentavo su netradicinėmis medžiagomis - kamščiu, linoleumu, bakelitu ir aliuminiu, sukūrė specialią laminuoto paviršiaus technologiją. Penktajame dešimtmetyje dizaineris perėjo prie reklaminės grafikos, projektavo pakuotes firmai Procter and Gamble. Jo sukurti baldai, interjerai ketvirtajame dešimtmetyje tapo art deco stiliaus simboliu Amerikoje, o reklama, masinės gamybos prekių pakuotės yra ryškiausi dizaino pavyzdžiai.
autentiškas krėslas

2013 m. sausio 23 d., trečiadienis

Baldų namai „Skraja“ pristato du baldų gamintojus

Baldų namai „Skraja“ yra vienas didžiausių baldų prekybos centrų Vilniuje. Šio patalpose įsikūrę 26 įmonės prekiaujančios įvairios paskirties baldais. Nemažą dalį firmų sudaro ir gamintojai. Prekybos centro atstovai norėdami didinti Lietuviškų baldų gamintojų žinomumą, pristato dvi įmones, įsikūrusias Skrajoje: „Akai“ ir „UAB Balseta“.
„Per pastaruosius dešimt metų įmonių atstovai, sukaupę didelę patirtį baldų gamyboje, gali drąsiai teigti, jog rinkoje įvyko nemažai pokyčių. Vienas svarbiausių yra tas, kad žmonės vis labiau stengiasi sukurti ekologišką ir kokybišką savo namų aplinką. Jei anksčiau baldų gamyboje dominavo medžio drožlių plokštės, tai dabar žmonės vis drąsiau renkasi aplinkai draugiškesnius sprendimus – natūralų medį. Baldai, turintys mažą išliekamąją vertę, traukiasi į užribį“ – teigia „Skraja“ direktorė Ingrida Špakauskienė.
Lietuviška baldų gamintoja „Akai“ kuria miegamojo baldų kolekcijas. Įmonės atstovai įsitikinę, kad baldų gamyboje naudojant natūralų beržą, uosį, ąžuolą, raudonmedį kiekvienas pirkėjas džiaugsis galimybe išlaikyti natūralumą savo namuose. Gamybiniuose procesuose naudojama apdailos medžiagų įvairovė suteikia galimybę sukurti neribotą stilių, spalvų pasirinkimą. Norintieji palengvinti savo buitį, įmonės gaminių asortimente galės rasti baldus su patikimais stalčių, durelių ir specialaus apšvietimo mechanizmais.
Taip pat pastaruoju metu pastebimas išaugęs poreikis kompleksiniams baldų sprendimams. Labai stipriai populiarėja stumdomų durų sprendimas. Naudojant jas galima sukurti patogias, kintamo dydžio patalpas, atskirti erdves ir netgi sumažinti šilumos nuostolius dideliuose būstuose. „Akai“ įmonės darbuotojai sukaupę 20 metų darbo patirtį gali pasiūlyti individualius sprendimus pritaikytus kiekvieno užsakovo poreikiams.
Antrasis baldų namuose „Skraja“ įsikūręs gamintojas yra UAB „Balseta“. Įmonė gamina aukštos kokybės ir prabangaus dizaino miegamojo baldus iš ąžuolo, beržo, uosio ir spygliuočių medienos. Šis lietuviškų baldų gamintojas klientams taip pat gali pasiūlyti platų pasirinkimą ir galimybę užsakyti individualius komplektus. Įmonės konsultantė Ramunė Daunorienė teigia: „Mes džiaugiamės sulaukdami itin kūrybiškų pirkėjų užsakymų, kurie leidžia tobulėti ir mūsų specialistams, dažnai tenka pasukti galvą, kaip įgyvendinti visus klientų norus. Kaip pritaikyti tam tikrus baldus skirtingose erdvėse, mūsų kvalifikuoti specialistai visada padeda ir randa optimalius sprendimus.“ Pirkėjai mėgstantys natūralius sprendimus nenusivils UAB „Balseta“ gaminiais. Įmonė ne tik gamina baldus iš natūralios medienos, tačiau ir nuolatos tobulinasi ekologinių sprendimų srityje.
Baldų namuose „Skraja“ galima rasti platų prekių asortimentą: vaikų, miegamojo, virtuvės baldus. Čia įsikūrę 13 Lietuviškų baldų gamintojų. Taigi lankydamiesi prekybos centre ne tik patenkinsite savo norus, bet ir palaikysite Lietuvos gamintojus.

2013 m. sausio 14 d., pirmadienis

Pramoninė estetika

Lūžis, kuris įvyko XIX amžiuje visuomenės istorinėje kultūros raidoje, buvo nulemtas mašinos, mechanizacijos atsiradimo. Industrinė revoliucija išstūmė tradicinę visuomenę su jos socialine santvarka priešpriešindama naują mašininės civilizacijos kultūrą. Mašininės gamybos naujovės iškėlė daug nenumatytų kultūrinių, socialinių problemų, kurias teko spręsti ne tik visuomeninėms, bet ir kūrybinėms institucijoms. Naujas civilizacijos raidos etapas pripažinimą skynėsi susidurdamas su nepasitikėjimu, kartais atviru pasipriešinimu ne tik iš akademinio, meninio, bet ir įvairių socialinių visuomenės sluoksnių. Žavėjimosi mašina kaip stebuklu, taip pat gebančiu kurti, laikotarpis truko gana ilgai, iki XX amžiaus pradžios, kol pramoninis gaminys buvo pripažintas estetine vertybe. Dailėje, architektūroje, dizaine ryškėja mašinos amžiaus estetika. Išskirtinis dėmesys teikiamas mašinai, jos judėjimo grožiui. Vyksta esminiai žmogaus materialinių, kultūrinių, dvasinių gyvenimo formų pokyčiai. Mašininės estetikos idėja persmelkė XX amžiaus pradžios menininkų kūrybą, mašiną dailininkai žvelgė kaip i naujos civilizacijos instrumentą, kuris suteikia laisvę kurti nesidairant į praeiti. Objekto struktūra, konstrukcija domino ne tik tapytojus bei skulptorius - tai buvo visuotinis susidomėjimas, atsispindėjęs daiktinėje aplinkoje, dizaine, architektūroje. Loginis mąstymas, mokslu grindžiama kūryba, industrinė masinė gamyba, standartizacija buvo klausimai, atsidūrę ne tik gamintojų, dizaino, architektūros specialistų, bet ir dailininkų dirbtuvėse diskusijų centre. Net tradiciniai baldai buvo kuriami laužant nusistovėjusius standartus. XX amžiaus pirmieji du dešimtmečiai buvo paženklinti įvairiomis modernistinėmis programinėmis deklaracijomis, manifestais, kuriais siekiama pristatyti naujas idėjas, estetines nuostatas, burti bendraminčius. Visuose manifestuose pabrėžiama nauja meno funkcija, dailė žmogaus buityje, paremta mašinine gamyba. Keičiasi meno objektas, garbinama mašina, jos kuriamo produkto grožis. Visose meno srityse ryškėja mašinos amžiaus estetika, kūrėjai skelbia: viskas, kas sukurta mašinos, gražu. Nauji komunikacijos ryšiai, orlaiviai, transatlantiniai laivai, radijas, telegrafas, technikos revoliucija žavėjo menininkus, ir jie siekė sukurti naują gyvenimo stilių, kuris atskleistų modernios techninės visuomenės pažangą. Tai buvo agresyvus iššūkis praeities kultūrai, menui, estetinėms nuostatoms, kurį atspindėjo net naujai sukurtos spintos. Rytojaus menas bus ne individualus, bet pagrįstas mokslu, - skelbė kūrėjai. Tai nebuvo nauja idėja. Pasaulio suvokimas racionaliu protu, mokslu pagrįstais eksperimentais, atsiradęs jau XIX amžiaus pradžioje, atvėręs kelią industrinei revoliucijai, amžių sandūroje tapo veiksminga varomąja jėga pokyčiams visose socialinio, kultūrinio bei politinio gyvenimo sferose. Kūryba tapo racionaliu, technišku naujovių ieškojimu, eksperimentu. Judėjimo, greičio, erdvės idėjos mokslo pasaulyje davė impulsą dailininkams, poetams, kompozitoriams ieškoti naujų išraiškos formų radikaliems pokyčiams atspindėti nesidairant į praeities vertybes. Formuojasi intelektualų avangardas literatūroje, dailėje, architektūroje. Filosofų suformuluotas naujas požiūris į žmogaus būties, sąmonės paslapčių pasaulį, laiko kaip nenutrūkstamo srauto samprata palietė rašytojų, dailininkų kūrybą. Dailininkai tapo savotiškais naujų filosofijos teorijų, mokslinių atradimų tarpininkais, siekdami jas įgyvendinti, materializuoti savo kūryboje. Naujas požiūris į formos susiklostymą labai pakeitė daiktiškąją aplinką, turėjo įtakos dizaino raidai. Visa tai atspindi net naujai kuriami baldai. Įvairių šalių teoretikai, vertindami pastarųjų dviejų šimtmečių pokyčius, prioritetą teikė mašinai. Amžiaus pradžia buvo agresyvus iššūkis praeities kultūrai, menui, estetinėms nuostatoms, formavosi mašinos amžiaus estetika. šiuolaikiško interjero kėdė

2013 m. sausio 4 d., penktadienis

Metalo ir stiklo amžius

Geležis padėjo žmogui peržengti akmens amžiaus slenkstį, o XVIII amžiaus pabaigoje metalinių konstrukcijų tiltai sujungė neperžengiamus kalnų tarpeklius ir upių krantus. Prie geležies konstrukcijų pritaikius skaidrias stiklo plokštes atsirado puošnieji oranžerijų paviljonai, kuriais pasipuošė kone kiekvienas dvaras visoje Europoje.
baldaiXIX amžiaus viduryje padidėjęs domėjimasis metalinėmis konstrukcijomis sudarė galimybes atsirasti garsiesiems J. Paxtono Krištolo rūmams, kurie tapo naujos statybos pirmąja kregžde, nors buvo tik parodos paviljonas. XIX amžiaus pabaigoje metalo ir stiklo harmonija tampa įspūdingais moderniais pastatais. Naujų metalo konstrukcijų, technologijos triumfas buvo Pasaulinės parodos proga 1889 metais Paryžiuje pastatytas Eifelio bokštas. Talentingas prancūzų inžinierius Gustave'as Alexandre'as Eiffelis (1832-1923) metalines konstrukcijas taikė ne tik statydamas tiltus, bet ir pastatuose. Nicoje pastatyta observatorija svarbi pažangiu konstrukcijų panaudojimu. Tačiau ne tik Eifelio bokštas Paryžiuje, bet ir tiltai prilygsta tikriems meno kūriniams. XIX amžiaus pabaigoje metalinės konstrukcijos sudarė prielaidas Amerikoje formuotis naujai architektūros krypčiai, pavadintai funkcionalizmu. Garsiausi to meto architektai buvo gerai susipažinęs su Amerikos, Čikagos mokyklos funkcionalizmo, bei kitų žymiausių architektų kūryba, jų pažangiais statiniais, kuriuose buvo panaudotos metalinės karkasinės konstrukcijos daugiaaukščiuose prekybos bei administraciniuose pastatuose. Išprususių architektų dėka Europoje pradėjo formuotis naujas žvilgsnis į architektūrą. Pažangias idėjas atspindėjo ir tuometiniai baldai.
Europoje šie procesai turėjo išskirtinių bruožų. Intensyvi pramoninės gamybos raida, prekybiniai ryšiai, užsimezgę tarp Europos valstybių ir tolimų egzotiškų Rytų šalių paskatino prabangių prekybos namų - salonų, naujų geležinkelių stočių statybą. Naujiesiems prekybos namams buvo būdingas daugiafunkciškumas. Statomų kelių aukštų pastatuose buvo naudojamos pažangios metalinių konstrukcijų technologijos, tačiau dideles erdves, perdengtas stiklinių skliautų, įrėmintų metalinėse konstrukcijose, laikė liedintos geležies atraminės kolonos, išpuoštos secesinės augalijos motyvais. Formavosi naujo tipo visuomeninės paskirties pastatas, atsirado net specifinis terminas visuomenės, liaudies namai, kuriuose įsikurdavo įvairūs klubai, koncertų salės, kavinės, restoranai. Prahoje Obecni dum municipaliteto namuose tebėra išsaugoti autentiški posėdžių, koncertų salių, kavinių interjerai ir net kai kurie baldai.
Briuselyje, viename iš reikšmingų šio laikotarpio centrų, buvo naujo tipo pastatų pradžia. Architektai į metalinių konstrukcijų ir stiklo jungti sutelkė visai naują plastinę stilistiką. Secesija dažnai įvardijama kaip buržuazijos miesčioniško skonio apraiška, jos stilistika neaplenkė nė vieno visuomenės sluoksnio, palietė viską - nuo paprasčiausių apyvokos daiktų iki architektūros ir jos interjerų. Naujuoju stiliumi persmelktos buvo gaminamos net spintos indams ar drabužiams. Tačiau secesija nėra vien tik kaip taikomojo dekoratyvinio meno kryptis. XIX amžiaus paskutinysis dešimtmetis padėjo kūrėjui išsilaisvinti iš griežtų akademinių normų, paskatino individualiai kūrybai, ištobulino kompoziciją dvimatėje plokštumoje, sustiprėjo dėmės, linijos reikšmė, dekoratyvinis jos vaidmuo. Amžių sandūroje vykusius procesus galima įvardyti kaip naują pasaulio suvokimo būdą. Nors secesija savo pamatines idėjas grindė išsilaisvinimo, atsiribojimo nuo praeities, istorizmo nuostatomis, tačiau iš esmės ji buvo susijusi su gotikos, rokoko atgimimu, naujomis formomis, meno ir amatų, naujausiomis estetinio sąjūdžio tendencijomis. Tai buvo virsmo ir metamorfozių metas, apėmęs visas žmogaus dvasinio ir kultūrinio gyvenimo sritis, itin palietęs literatūrą, dailę, architektūrą bei daiktiškąją aplinką.