2013 m. birželio 30 d., sekmadienis

Garsiausi itališki prekiniai ženklai

Šiais laikais ieškodami interjero detalių savo namams ypatingą dėmesį kreipiame į saulėtosios Italijos dizainerius ir jų darbus. Nuo seno itališki baldai buvo kokybės ir gero skonio garantas, o kaip yra šiandien? Ar išlaikytos senosios tradicijos ir kokybė? Ar tebėra nostalgiją menančių, tačiau naujumu kvėpuojančių dizaino firmų?
Viena ryškiausių Italijos firmų, išsiskirianti ir šiandien savo pažangiomis gamybinėmis ir socialinėmis programomis, - tai Olivetti. Pokario metais ji daug dėmesio skyrė elektronikai, pradėjo gaminti elektroninius kompiuterius, rašomąsias mašinėles. 1959 metais pagamino pirmąjį kompiuterį.
Olivetti firmos programoje nuo pat įkūrimo pradžios svarbų vaidmenį vaidino socialiniai aspektai, architektūra, gamybiniai pastatai. Septintajame dešimtmetyje įkūrusi gamybines atstovybes, fabrikus, parduotuves, daugelyje pasaulio šalių firma užmezgė glaudžius kontaktus su žymiais pasaulio architektais. Tokijuje Olivetti pastatus suprojektavo japonų architektas Kenzo Tange, Amerikoje, Pensilvanijoje, fabrikas buvo pastatytas pagal Louisso Kahno projektą. Olivetti mokymo centrą Didžiojoje Britanijoje projektavo Jamesas Stirlingas, XX amžiaus pabaigoje firma pradėjo bendradarbiauti su pasauliniais telekomunikacijų operatoriais. Pastaraisiais metais Olivetti dar kartą įtvirtino įkūrėjo C. Olivetti pradėtą humanistinę socialinę programą. Ivrea mieste įrengė moderniosios architektūros muziejų po atviru dangumi, kad žmonės galėtų susipažinti su unikaliais firmos sukurtais statiniais, planavimu.
Su naujomis technologijomis, plastikais ypač daug eksperimentavo M. Zanuso, studijavęs architektūrą Milano politechnikoje. 1947 metais Milane įkūrė savo studiją, toliau tęsė eksperimentus su plastikais. Zanuso baldai gaminti pritaikius originalias technologijas, išradingai panaudojus specifinę gumos (kaučiuko) rūšį, tai sudarė galimybę sukurti plastiškų formų baldus, kurie buvo eksponuoti IX Milano trienalėje. Firmos Artflex užsakymu Zanuso sukūrė fotelį Lady, kurį gaminant buvo panaudota nauja gumos rūšis. Šis fotelis buvo eksponuotas Milano trienalėje ir apdovanotas Grand Prix.
Firmoje Kartell buvo gaminami baldai pritaikius naują technologiją, kai formos pripildomos polietileno. Šia technologija buvo pagamintos Zanuso sukurtos kėdutės ir kiti vaikų baldai. Nauja technologija leido vienu liejimu pagaminti kėdę be detalių ir jungimų. Kartell, bendradarbiaudama su žinomais italų dizaineriais: Joe Colombo, Sergio Asti, Marco Zanuso, Anna Castelli Ferrieri, Gae Aulenti ir kitais, prisidėjo prie tolesnės italų dizaino raidos. Individualių ieškojimų, eksperimentų dizainas sutapo su 1960-1970 metų ekonominiu Italijos pakilimu ir atėjusia jaunųjų dizainerių karta. Pokario italų dizainas susiklostė kaip savita avangardinio dizaino kryptis. Tai nulėmė silpna techninė gamybinė bazė, nes nebuvo galimybių dizaineriams įgyvendinti novatoriškų kūrybinių sumanymų. Italijos dizaino pradininkai baigę architektūros studijas Milano politechnikoje, buvo gerai teoriškai pasirengę. Tai lėmė jų, kaip individualių kūrėjų, braižą.
Italų radikalųjį dizainą imta vadinti ieškojimų dizainu, kuris atsiskleidė dizainerių studijose. Konceptualiai plėtotis italų dizainą pastūmėjo neorealizmo tendencijos, domėjimasis kultūros, socialiniais aspektais, noras aprėpti problemas, peržengiančias dizaino ribas. Italų dizainerių kūryba kupina ironijos, žaidimo, provokuojančių emocijų, drąsių eksperimentų. Šeštajame dešimtmetyje iš Amerikos ir Didžiosios Britanijos pradėjusi plisti masinė vartotojiška kultūra Italijoje transformavosi, įgavo naują populiaraus meno formą, kuri dizainui suteikė konceptualią prasmę.

2013 m. birželio 16 d., sekmadienis

Pagaminta Italijoje

Amžinasis posakis byloja, kad visi keliai veda į Romą. Italija viena labiausiai turistų lankomų šalių. Kiekvienais metais milijonai žmonių vaikštinėja istorinėmis gatvelėmis ir žavisi nepakartojamais vaizdais, kultūra ir net maistu. Tačiau šį kartą į Italiją pažvelkime kitu kampu. Panagrinėkime šios šalies pramonę ir jos vystymąsi. Juk visi šie procesai atvedė Italiją iki to, kuo šiandien didžiuojasi kiekvienas ten apsilankęs ar gyvenantis. Iki šiol visų vertinami odiniai ir minkšti baldai, vardinės dizainerių suknelės ar batai. Didžiausi lūžiai pramonės istorijoje įvyko per visą pasaulį sukrėtusius Pasaulinius karus. Tačiau kas ir kaip vyko karams praūžus?
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Italijos pramonė buvo visiškai sugriauta, nebuvo net prieškario lygio. Žlugus B. Mussolini fašistinei diktatūrai, prasidėjo visuotinis tautinis, ekonominis, kultūrinis ir meninis atgimimas. Įsitvirtinti pokario rinkoje ir užimti reikšmingą vietą šalia kitų industrinių šalių buvo nelengvas uždavinys. Tačiau per palyginti trumpą pokario rekonstrukcijos laikotarpį italai sugebėjo atkurti pramonę ir išplėtoti eksportą. Atstatomajam darbui pirmiausia buvo pasitelkti dizaineriai, panašiai kaip Amerikoje didžiosios ekonominės krizės metais. Kitas faktorius, leidęs Italijai užimti tvirtas pozicijas tarptautinėje rinkoje, tai perėjimas prie naujų medžiagų ir technologijų gamyboje. Net spintos išsiskyrė savo subtilumu! Italijos eksportas šeštajame dešimtmetyje pralenkė Didžiąją Britaniją, Prancūziją ir Vakarų Vokietiją, tik Japonija išliko lyderės pozicijoje.
Drabužių dizainas, kaip ir kitos dizaino šakos, išaugo iš įvairių amatų ir smulkaus verslo. Trys broliai Cerruti XIX amžiaus pabaigoje pradėjo tekstilės verslą ir gamino geros kokybės vilnonius audinius. Cerruti pavardė šiandien asocijuojasi su žymiu vyrų drabužių dizaineriu Nino Cerruti .Visame pasaulyje žinomų prestižinių odos aksesuarų Gucci pradžia buvo Guccio Gucci įkurta balnų krautuvėlė, kuri vėliau pradėjo gaminti raiteliams krepšius ir populiarius mokasinų tipo batus.
Italijos drabužių dizainas ir prekyba su ženklu Made in Italy prasidėjo pokario rekonstrukcijos metais. 1952 metais Florencijoje savo kolekcijas pademonstravo drabužių dizaino pradininkai Emilio Pucci, Roberto Capucci ir šiandien žinomi aukštosios mados atstovai Garavani Valentino, Giorgio Armani bei kiti. Italija pokario metais tapo viena iš drabužių dizaino lyderių, žymiausių drabužių kūrėjų firminiai centrai buvo atidaryti visame pasaulyje. Rekonstrukcijos laikotarpiu Milanas tapo ne tik dizaino, bet ir pasaulio madų sostine. Šių pozicijų jis neapleidžia iki šiol.
Italai norėjo atkreipti pasaulio dėmesį į besiformuojančią naują itališkojo dizaino kryptį. 1961 metais Milane buvo įkurta institucija, kuri skatino ir rūpinosi baldų dizainu, nes Italijoje iki pokario baldų pramonė nebuvo išplėtota. Į baldų projektavimą ir jų gamybą imta žiūrėti kaip į daugelio meno šakų sintezę, ypač daug dėmesio skirta estetikai, todėl net minkšti baldai išsiskyrė savo elegancija.. Socialinės kultūros siekis buvo kurti estetišką naują gyvenamąją aplinką su masinės gamybos daiktais.

2013 m. birželio 2 d., sekmadienis

Japonija - tekančios saulės šalis

Japonijoje nuo seno gyvuoja materialinės ir dvasinės estetinės kultūros sintezė. Japonai save suvokia kaip visumos dalį, harmoningas santykis su gamta, jautrumas jos pokyčiams išugdė subtilų skonį, atsakomybę prisiliečiant prie aplinkos, įsiterpiant į ją. Tradicinei estetikai būdingas minimalizmas išlieka kaip vienas svarbių šiuolaikinio dizaino bruožų. Tai ypač atspindi japonų kurti baldai ir poilsio vietų aplinka. Žmogaus kuriama aplinka remiasi visumos supratimu - architektūra, interjeras, daiktai toje visumoje turi savo vietą. Kūryba pagrįsta gamtoje egzistuojančiais harmonijos dėsniais, formos susidarymo logika, visa, kas paprasta, natūralu, santarvėje su gamta išsiskiria santūrumo poetika. Daiktai ar baldai jeigu jie patogūs, turi savo vietą, yra gražūs. Japonai gerbia tradicines medžiagas, maksimaliai pasinaudoja jų natūraliomis ypatybėmis, stengiasi medžiagos neužgožti, paprasčiausiomis priemonėmis parodyti natūralų jos grožį. Greitai augantis bambukas Japonijoje simbolizuoja gyvenimą, besikeičiančią jo tėkmę. Bambukas japonams tradicinė statybinė, amatininkų naudojama medžiaga, net maistas. Dėl konservuojančių savybių bambuko lapai nuo seno naudojami maisto pakavimui, ir dabar į jo lapus vyniojami maisto produktai.
Kalbant apie japonų dizaino ištakas, būtina aptarti ir specifinę menų hierarchiją Tekančios saulės šalyje. Japonijoje išskirtinę vietą užima kaligrafijos menas, istoriškai susijęs su kinų rašmenimis. Kaligrafija čia glaudžiausiai siejasi su tapyba, poezija ir išplėtojama kaip aukščiausias menas. Piešiniuose, tapyboje ant šilko ir popieriaus svarbus kiekvienas lengvas teptuko brūkštelėjimas, linija, mažytis taškelis. Viskas turi emocinę prasmę, sukuria vientisą, tobulą kompoziciją. Gebėjimas keletu štrichų didelėje plokštumoje sukurti darnią kompoziciją, perteikti norimą idėją, emocinę nuotaiką - tai didelis japonų menininkų meistriškumas, sunkiai įveikiamas europiečiams. XIX amžiaus pabaigoje japonų tušu ištapyti popieriaus ritiniai, medžio raižiniai turėjo įtakos Vakarų grafikos, plakato meno atgimimui. Kaligrafija Japonijoje turėjo dieviškojo meno statusą. Ji remiasi ženklų įprasminimu, informatyvumu. Neatsitiktinai kaligrafiškų hieroglifų vaizdinės, informatyviosios prasmės, emocionaliosios ženklinės struktūros plačiai naudojamos šiuolaikinės pakuotės, reklamos, net drabužių dizaine. Visiems gerai žinomas gėlių komponavimo menas ikebana, su budizmu atėjęs iš Kinijos. Gamtos grožio, gėlių aukojimo Budai ritualas Japonijoje VII amžiaus viduryje padėjo pagrindus gėlių komponavimo - ikebanos mokyklai. Su budistų vienuoliais į Japoniją atėjo arbata, atnešusi ir išskirtinę arbatos gėrimo ceremoniją. Atsirado ne tik ritualas, arbatos indai, bet ir savita arbatos namelio architektūra su minimalistine moduline vidaus erdve, aplinka ir baldai. Kiekvienas daiktas - gėlių puokštė, lėkštėje patiektas maistas turi savo prasmę, užkoduotą tam tikrą potekstę. Maisto patiekimas, kruopštus dekoravimas ir jo išdėstymas - taip pat sudėtingas, subtilus menas, turintis senas tradicijas.
Tradicinis gyvenimo būdas, kulinarijos menas yra susijęs su baldų dizainu. Tradiciškai iškilmingomis progomis kiekvienas patiekalas, kaip tikras meno kūrinys, patiekiamas ant atskirų, nedidelių, skirtingo aukščio stalelių, kurių gali būti keletas. Staliukai po vaišių kompaktiškai sustumiami vienas po kitu ir gyvenamojoje patalpoje tampa dekoratyviniu objektu.
Japonų būste visi apyvokos daiktai, vaikų baldai yra darnios sistemos, kiekvienam daiktui savo vieta. Tradicinėje architektūroje, interjere, balduose dominuoja stačiakampis, kvadratas, akcentuojamos horizontalios, vertikalios linijos, jų santykiai.
Minimalizmas, atsiribojimas nuo nereikalingų smulkmenų leidžia japonui medituoti, kurti, fantazuoti - taip pasiekiama susiliejimo su gamta, kosmosu, nepažintomis pasaulio paslaptimis, kurios visada žmoniją skatino ieškoti.